Skaitmeninė holografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 594 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
S (visviena gręsia atmetimas, nes pakeitimai lygiai tokie patys nekorektiški ir netikslūs)
'''Skaitmeninė holografija''' – yra vadinama trimačių optinių [[signalas|signalų]], [[šviesos sklaida|išsklaidytų]] [[holografija|hologramos]] [[tūris|tūryje]], skaitmeninė [[detekcija]]. Optiniai signalai skaitmeninėje holografijoje yra nuskaitomi ir apdorojami elektronikos pagalba. Skirtingai nuo įprastos holografijos, skaitmeninėje holografijoje nėra naudojami [[standartas|standartiniai]] optiniai elementai ir [[optinis signalas]] yra konvertuojamas į [[slaitmeninis signalas|skaitmeninį]] pačioje pradinėje hologramos sudarymo stadijoje. Skaitmeninėje holografijoje yra naudojama arba [[fotografinė plokštelė|fotografinės plokštelės]], kurioje optiškai sukuriama analoginė holograma, kuri po to skaitmeniniųskaitmeniniu būdu yra nuskaitoma bei paverčiama į skaitmeninį formatą, arba naudojama betarpiškai skaitmeninė kamera (paprastai – [[CCD]]), tiesiogiai konvertuojanti optinius spindulius į elektrinius signalus, išsaugojamus elektroninėje laimenuoje. Skirtingai nuo '''optinės holografijos''', skaitmeninė holografija nėra prisiryšusi prie įrašyto objekto ''matmenų'', bet yra užrašomi objekto ''duomenys''.
 
Skaitmeninė holografija išsivystė iš [[kompiuterinė holografija|kompiuterinės holografijos]]. Siaurąja prasme skaitmeninė holografija apsiriboja signalo skaitmeniniu atstatymu - kompiuterio atmintyje skaitmeninė holograma yra "skaitmeniškai" apšviečiama šviesa ir gaunamas skaitmeninis objekto atvaizdas. Su šiuo atvaizdu toliau yra atliekami įvairūs skaitmeniniai eksperimentai, kurių metu yra nustatomos objekto sąvybės arba objekto sąveika su kitais skaitmeniniais realių optinių signalų atvaizdais. Optiniame ir jam artimuose diapozonuose yra įmanoma atstatyti iš skaitmeninės hologramos realų objektą be tarpinių priemonių su elektronikos pagalba. Tačiau, kuomet nagrinėjami signalai pasižymi ekstremaliom trūkmėm arba bangos ilgiais, klasikinė skaitmeninė holografija susidūria su problemomis. Paminėtini pora pavyzdžių. Rentgeno spindulių skaitmeninė holografija naudoja fotoplokštelę kaip hologramos įrašymo terpę, kuri po to yra verčiama į skaitmeninę hologramą. Panašiai ir ultratrumpų signalų optikoje yra įmanoma įrašyti skaitmeninę hologramą CCD arba CMOS kamerų pagalba, tačiau praktinę vertę turi galimybę skatimeniškai patobulinus signalą jį atkūrti. Tam tikslui pasiekti vėl panaudojama fotopluokštelę iš specialių medžiagų, kurioje yra įrašoma skaitmeninės hologramos analoginė replika. Vėliau ši replika yra apšviečiama femtosekundiniu signalu ir yra atstatomas pageidaujamas objektas.
 
Pagrindiniai skaitmeninės holografijos pliusai yra galimybė skaitmeniškai apdoroti atsirandančias [[optinė sistema|optinėse sistemose]] [[aberacija|aberacijas]], tokiu būdu yra pagerinama [[skyra]]. Iš minusų verta paminėti didelius [[skaitmeninė informacija|skaitmeninės informacijos]] kiekius, kurios privalo apdoroti [[elektronika]].
500

pakeitimų