'''Jonas Kazlauskas''' ([[1930 m.]] [[rugpjūčio 1]] d. [[Prienai|PrienųrajPrienų raj.]], [[Birštonas| Birštono sen.]],[[Matiešionys]], [[Nemajūnų valsčius]] – po [[1970 m.]] [[spalio 8]] d., palaidotas 1970 m. [[lapkričio 20]] d. [[VilniujeVilnius]]) – [[Lietuvos]] kalbininkas, vienas žymiausių [[XX a.]] [[baltistika|baltistų]], habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
== Biografija ==
Baigė [[Nemajūnų pagrindinė mokykla|Nemajūnų septynmetę mokyklą]] ir [[Prienų Žiburio gimnazija|Prienų gimnaziją]]. [[1954]] m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus Vinco Kapsuko universitete (dabartinis [[Vilniaus universitetas]]), Istorijos ir filologijos [[VUFakultetas| fakultete]]. 1954 - 1957 m. universiteto aspirantas. 1957 m. buvo pakviestas dėstyti Vilniaus Vinco Kapsuko universitete Filologijos fakultete, kur dirbo iki [[1970]] metų. Tapus fakulteto dekanu buvo verbuojamas į [[1968KGB]] m.agentų filologijostinklą, mokslųtačiau daktarasatsisakė.
[[1963]] m. tapo Komunistų partijos nariu.
Nuo 1958 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1968-1970 m. Filologijos fakulteto dekanas, nuo [[1969]] m. profesorius. Jo pastangomis [[1965]] m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“ (1965-1970 m. atsakingasis redaktorius) netrukus pelnė tarptautinį pripažinimą. Jo iniciatyva Vilniuje [[1964]] m. ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos, kurios nuo [[1980]] m. pakaitomis vyksta Vilniuje ir [[Ryga|Rygoje]]. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis prieš pat išvykimą į tarptautinį kalbininkų seminarą užsienyje.
