Klaipėdos senamiestis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 25:
Tuo pat metu Miestiečių iniciatyvinė grupė teigia, kad sovietinių laikų silikatinių plytų dėžutės yra didesnė vertybė negu prieškario laikų statiniai, nes dabar dažniau griauna prieškario laikų statinius, o ne sovietines dėžutes. Sovietmečiu ilgus dešimtmečius senieji statiniai buvo griaunami iš ideologinių išskaičiavimų. Dabar griaunama iš kitų išskaičiavimų, daugiausiai iš materialinių sumetimų. Miestiečiai bando imtis priemonių išsaugoti nors buvusį vandens malūno pastatą, esantį Bangų g. ir Gluosnių skersgatvio kampe, priešais Trinyčių (buvusį Malūno) tvenkinį. Palyginti dar neseniai buvo bandoma apginti buvusio Vitės kvartalo likučius, tačiau nesėkmingai. Klaipėdos Policijos įtarimu Naujojo Uosto, Gegužės ir M.Šerniaus gatvių aplinkoje likę keli statiniai visi paeiliui buvo padeginėjami, turint tikslą, kad jie greičiau būtų nugriauti. Kurį laiką bandoma žaisti, vaizduojant pastatų apsaugą, užmūrijant durų ir langų angas, aptveriant tvorelėmis su užrašu „Privati valda“. Bet visų tų, saugomų objektų likimas, buvo vienodai liūdnas. Ant pirmosios miesto bažnyčios pamatų ties Jono kalnelio šiauriniu galu, numatoma statyti šiuolaikiškos architektūros viešbutį. Turgaus gatvėje numatoma statyti naują šv. Jono bažnyčią ant buvusios senosios bažnyčios pamatų, kurios tūris ir bokšto aukštis bus gerokai mažesni už senosios bažnyčios matmenis, o ir pati naujos bažnyčios išvaizda gerokai skirsis nuo prieškarinės bažnyčios. Anksčiau tai buvo viena didžiausių mieste bažnyčių su vaizdingu bokštu.
20 amž. pradžioje Klaipėdos miesto vertikalias dominantes sudarė bažnyčių bokštai, šiuo metu, tai naujai pastatyti labai negražūs, senamiestį darkantys dangoraižiai bei fabrikų kaminai. Šiandien vietoje per karą ir pokario socializmo statybos laikotarpiu prarastų pastatų kuriamos įvairios miesto plėtros koncepcijos, kurios nenumato sugrąžinti miestui jo istorinės išvaizdos. Ekspertų vertinimu prieš 1945 m. Klaipėdos centras buvo tipiškas šiaurės Europietiškas - Vokiškas miestas, šiuo metu tai įvairių atsitiktinių statinių eklektika. Dauguma statinių yra pastatyti socializmo santvarkos metu ir atspindi šios santvarkos architektūrinį charakterį. Architektas P.Vičkus savo knygoje „Senamiesčių rekonstrukcijos socialiniai ir ekonominiai veiksniai“, teigia, kad ”gaivinant senamiestį, pirma būtina užstatyti visas likusias tuščias erdves, atsiradusias karo metu sugriovus ten stovėjusius pastatus. Kad privalu atkurti buvusįjį užstatymą, yra sakiusi ir savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus viršininkė R.Noreikienė.” Tokios nuomonės yra ir dažni miesto svečiai. Pavyzdžiui, 2007 m. vasarą mieste svečiavęsi olandai dienraščiui „Klaipėda“ sakė, „Nustebino dideli tušti plotai miesto centre. Tikriausiai jie dar liko po Antrojo pasaulinio karo? Bet jeigu mes būtume miesto architektai, tai pasistengtume tas tuščias erdves užpildyti senovę imituojančiais pastatais. Statiniai, atsiradę tose vietose, turėtų ne tik priminti senovę, bet ir pralenkti jų aukščiu ir tūriu.” Šiuo metu
| |||