Apalačai: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
'''Apalačai''' (angl. ''Appalachian Mountains'', pranc. ''les Appalaches'') – vidutinio aukščio kalnai [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] rytuose, [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]]. Ilgis 2600 km. Driekiasi pietvakarių kryptimi. Šiaurinė ir pietrytinė kalnų dalis sudaryta iš kristalinių uolienų, vakarinė ir pietvakarinė – daugiausia iš nuosėdinių ([[smiltainis|smiltainio]], [[dolomitas|dolomito]], [[klintis|klinties]]). [[akmens anglis|Akmens anglies]], [[nafta|naftos]], [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]], [[geležis|geležies]] [[rūda|rūdos]], [[titanas|titano]], [[asbestas|asbesto]] telkiniai.
 
Šiauriniams Apalačams (į šiaurę nuo Mohoko ir [[Hadsonas|Hadsono]] upių) būdingi banguoti plokščiakalniai (400-600 m aukščio), tarp kurių iškyla pavieniai masyvai ir kalnagūbriai – [[Adirondakas]], [[Žalieji kalnai]], [[Baltieji kalnai]] ir kt. su aplygintomis viršūnėmis ir nuolaidžiais šlaitais. Masyvai atskirti plačiais slėniais. Daug [[trogas|trogų]]. Pietiniai Apalačai sudaryti iš aukštai iškylančio [[Mėlynasis kalnagūbris|Mėlynojo kalnagūbrio]] (aukštis iki 2037 m, [[Mičelas|Mičelo k.]] – aukščiausia Apalačų vieta) ir daugybės trumpų paralelinių kalnagūbrių ir masyvų, atskirtų plačiais [[erozija|erudavusiais]] slėniais ir duburiais. Šiaurės rytuose yra [[Piedmonto plynaukštė]], vakaruose – [[Apalačų plynaukštėplynaukščių]]. Šiaurinėje dalyje būdingi spygliuočių ir mišrieji miškai, piečiau 41° š. platumos – papėdėse – plačialapių miškai ([[kaštonas|kaštonai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[klevas|klevai]] ir kt.), aukščiau 1000 m – mišrieji ir spygliuočių miškai.
 
[[Kategorija:JAV kalnai]]
Anoniminis naudotojas