Apalačai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šiauriniams Apalačams (į šiaurę nuo Mohoko ir [[Hadsonas|Hadsono]] upių) būdingi banguoti plokščiakalniai (400-600 m aukščio), tarp kurių iškyla pavieniai masyvai ir kalnagūbriai – [[Adirondakas]], [[Žalieji kalnai]], [[Baltieji kalnai]] ir kt. su aplygintomis viršūnėmis ir nuolaidžiais šlaitais. Masyvai atskirti plačiais slėniais. Daug [[trogas|trogų]]. Pietiniai Apalačai sudaryti iš aukštai iškylančio [[Mėlynasis kalnagūbris|Mėlynojo kalnagūbrio]] (aukštis iki 2037 m, [[Mičelas|Mičelo k.]] – aukščiausia Apalačų vieta) ir daugybės trumpų paralelinių kalnagūbrių ir masyvų, atskirtų plačiais [[erozija|erudavusiais]] slėniais ir duburiais. Šiaurės rytuose yra [[Piedmonto plynaukštė]], vakaruose – [[Apalačų plynaukštėplynaukščių]]. Šiaurinėje dalyje būdingi spygliuočių ir mišrieji miškai, piečiau 41° š. platumos – papėdėse – plačialapių miškai ([[kaštonas|kaštonai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[klevas|klevai]] ir kt.), aukščiau 1000 m – mišrieji ir spygliuočių miškai.