Aptarimas:Skaitmeninė holografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 961 pridėtas baitas ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
S
::::::::Ok. Bandau aiškinti. Senesnė versija teigė:'''Skaitmeninė holografija – skaitmeninis [[holografija|hologramos]] užrašymas ir atstatymas. Skirtingai nuo įprastos holografijos, skaitmeninėje holografijoje vietoje [[fotografinė plokštelė|fotografinės plokštelės]], kurioje sukuriama holograma, naudojama kamera (paprastai – [[CCD]]), o atstatymas vyksta skaitmeniniu būdu „apšvietus“ įrašytą hologramą.''' Taigi, teigiama, kad jei turimas objektas, jo holograma yra užrašoma skaitmeniškai su CCD kameros pagalba. Gaunamas skaitmeninis signalas. Norėdami atgaut užrašyta objektą, mes '''skaitmeniškai''' jį atstotome be '''fotoplokštės''', su '''CCD kameros''' pagalba. Taigi senesniame apibrėžime teigiama, kad skaitmeninė holografija yra seka: objektas -> CCD kamera -> kompiuteris -> CCD kamera -> objektas. Tačiau, paimkime femtosekundinį signalą ir pabandykime gauti šio objekto skaitmeninę hologramą. Jeigu grandyje objektas -> CCD kamera -> kompiuteris problemų neatsiranda, kadangi yra metodikos, leidžiančios su CCD kamera užrašyti femto-įvykius, atsiranda bėda su '''atstatymu''', kadangi pagal ankščiau panaudotą apibrėžimą yra būtina eilė kompiuteris -> CCD kamera -> objektas. Nėra įmanoma gaut iš CCD kameros femto skalės optinių signalų. Dėl šios priežasties, femto signalams hologramos yra kūriamos kompiuteryje ir spausdinamos '''fotoplokštėje''' tam, kad jas apšvietus femto trukmės impulsų gaut objektą. Pagal pirmąjį apibrėžimą, tai nebebūtų skaitmeninė holograma, kadangi atstatymas vyksta be CCD kameros pagalbos, nors užrašymas vyko su ir holograma buvo išsaugota bei apdorota skaitmeniškai. Nežinau, gal Jus neįdėmiai vartėt knygas, bet vien dėl reikalavimo skaitmeniškai per CCD kamerą atstatyt hologramą, išbraukėt gan didelę sritį skaitmeninės holografijos, kaip antrai femtosekundinių sūkurių generavimą, Rentgeno sūkurius ir medicininius taikymus, kur užrašymui kaip tarpininkas prieš verčiant įrašą skaitmeniniu formatu naudojamos fotojuostos. Galu gale ''Optice Express'' pastarųjų metų skaitmeninės holografijos straipsniai dirba su fotoplokštėmis ir žurnalo redaktoriai priskyria straipsnius prie šios temos, nors naudojamos fotoplokštės. --[[Naudotojas:Xgrayz|Xgrayz]] 02:35, 2009 kovo 4 (EET)
:::::::::Deja, ne taip senoji versija aiškina. Ji sako: Objektas -> CCD -> kompiuteris -> objektas (skaitmeniniame pavidale). Apie holografinių plokštelių spausdinimą čia nebuvo nė kalbėta. – [[Naudotojas:Andrius.v|Andrius]] // 15:24, 2009 kovo 4 (EET)
::::::::::Senoji versija kalba apie '''skaitmeninį užrašymą''' ir '''skaitmeninį atstatymą''', bei sakoma, kad '''atstatymas vyksta skaitmeniniu būdu „apšvietus“ įrašytą hologramą'''. Su skaitmeniniu įrašymu viskas aišku - objektas -> CCD kamera -> kompiuterio atmintis. Atstatymas Jūsų straipsnio versijoje - tik skaitmeninis, kadangi apšviečiama kažkoje programinėje terpėje, tad objektas gaunamas kompiuterio ekrane ir iš kompiuterio neiškeliauja. Suprantu, kad daliai taikymų yra įdomu turėti užšaldytą trimatį objekto atvaizdą, tačiau daliai taikymų yra svarbu sumažinti signalo aberacijas, triūkšmus, pagerinti objektą kompiuterio atmintyje ir iš pagerinto objekto gauti jo skaitmeninę hologramą tebesiančią kompiuterio atmintyje. Gaila, praktinis taikymas skaitmeninių atvaizdų ribotas, eksperimentatoriams norėtųsi išbandyt pagerintus objektus realiame eksperimente. Prie ko gi, Andriau, prilipdote šį atvejį, kuomet iš skaitmeninės hologramos vėl gaunamas realūs objektas? Prie '''analoginės jolografijos'''? Vargei, juk mes turime skaitmeninę hologramą išsaugotą atmintyje ir jos repliką fotoplokštelėje.--[[Naudotojas:Xgrayz|Xgrayz]] 11:34, 2009 kovo 5 (EET)
:::::::::Ir jei jau aš išbraukiau (negi specialiai) dalį informacijos, Jūs padarėte tą patį, nes nepaminėjote paskutinių 10 metų indėlio į skaitmeninės holografijos eksperimentinę metodiką, kuri remiasi vien tik skaitmeniškai atstatytų vaizdų analizavimu, ypač kalbant apie fazinio kontrasto atvaizdus (pradedant E.Cuche straipsniu "Digital holography for quantitative phase-contrast imaging"). – [[Naudotojas:Andrius.v|Andrius]] // 15:30, 2009 kovo 4 (EET)
::::::::::Aš nieko nebraukiau be klaidų. Sutinku, kad žvelgiu iš "Ultrafast Optics" pozicijos, tačiau kitos šakos nediskriminuojamos, aš teigiu, kad '''Optiniai signalai skaitmeninėje holografijoje yra nuskaitomi ir apdorojami elektronikos pagalba.''' Kompiuteris yra elektronikos prietaisas, darbas su skaitmeniškai atstatytais vaizdais yra kitais žodžiais optinių signalų apdorojimas elektronikos pagalba. Jei ši frazė nėra pakankamai aiški galite ją papildyt. Kas dėl hologramos užrašymo, pasikartosiu, tebeegzistuoja situacijos, kuomet objektas atsiduria fotojuostoje, kuri po to skenuojama ir tik tuomet dirbama su skaitmeniniais duomenemis. --[[Naudotojas:Xgrayz|Xgrayz]] 11:34, 2009 kovo 5 (EET)
:::::::Tačiau tokiu atveju bent jau pirmą straipsnio pastraipą reikėtų gerokai performuluoti, kad viską atspindėtų, juoba dabar vien jau stilistiškai grubus tekstas, su smulkiom klaidelėm. – [[Naudotojas:Andrius.v|Andrius]] // 19:25, 2009 vasario 24 (EET)
::::Taigi tegalima daryti išvadą, kad nei mano apibrėžimas nėra tikslus ir vienareikšmis, nei jūsų (įvertinant "mokslinį suinteresuotumą"), kadangi išsiskiria dvi ryškios SH "kryptys" - vien su CCD, ir su fot. plokštelėm. O su trumpais impulsais, na, bėdos čia tikrai didelės nėra. Visiškai pakanka kelių mikrosekundžių trukmės langą turinčios kameros, kai įgyvendinamas impulsų išrinkimas. Todėl net fs impulsų skaitmeninei holografijai pilnai pakanka CCD kameros spartiems procesams tirti - šiuo metu tai sritis, kurioje itin aktyviai dirbama. – [[Naudotojas:Andrius.v|Andrius]] // 18:21, 2009 vasario 23 (EET)
500

pakeitimų