Imperializmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Imperializmas''', terminas, apibrėžiantis valstybės pastangas išplėsti bei primesti savo įtaką kitoms šalims ir jų gyventojams. Tokios politikos priežastys gali būti [[demografija|demografinės]], [[nacionalizmas|nacionalistinės]] ar [[ekonomika|ekonominės]]. Dažnai šiuo terminu įvardijamos ir XIX–XX a. sandūroje vykusios pasaulinės varžybos dėl viešpatavimo. Imperializmą nuo [[kolonializmas|kolonializmo]] skyrė pakitęs metropolijų santykis į kolonijas: kolonialistinėje epochoje valstybinių [[koncesija|koncesijų]] pagrindu visos veiklos teisės kolonijose dažniausiai būdavo suteikiamos bendrovėms, kurios palaikė prekybinius santykius tarp metropolijos ir kolonijos, aprūpindamos metropolijas žaliavomis; imperialistinėje epochoje kolonijų grobimas turėjo spręsti demografines bei socialines metropolijos problemas. Tą turėjo užtikrinti perteklinių gyventojų įkurdinimas kolonijose bei pasirūpinimas rinkomis jų fabrikuose ir kasyklose gaminamoms prekėms.

 

Paaiškinimą, kodėl [[kapitalizmas|kapitalistinės]] valstybės XIX a. viduryje ėmė aktyviai ieškoti naujų kolonijų, nors iki tol dešimtmečiais buvo joms abejingos, pateikė ekonomistas Johnas Atkinsonas Hobsonas. XIX a. pab. kartu su mąstytoju A. F. Mummeriu jis išvystė savo laiko ekonomikos supratimui visiškai prieštaravusią mintį, kad periodiški ūkio veiklos nuosmukiai arba krizės kyla dėl per didelių taupymo mastų ir ūkio sistemos nesugebėjimo perkamąją galią paskirstyti taip, kad būtų nupirktas visas jos sukurtas produktas. [[1902]] m. paskelbtoje knygoje „Imperialism: A Study“ Hobsonas, nors ir nebuvo originalus, imperializmą paaiškino kaip natūralią išeitį iš kapitalistinės ekonominės sistemos krizių. Jis teigė, kad kapitalizmas susidūrė su neišsprendžiamais vidaus sunkumais ir kad į imperializmą jis esąs priverstas pasukti ne tiek geisdamas daugiau užkariauti, kiek dėl to, kad apskritai išliktų kaip ekonominė sistema.