Gorė sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ko:고레 섬
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 16:
Gorė sala buvo prekybos postas, priskirtas [[Sen Luji]], Senegalo kolonijos sostinei. Be vergų buvo prekiaujama bičių vašku, kailiais ir grūdais. Gyventojų skaičius (neskaitant pervežamų vergų) svyravo nuo kelių šimtų laisvų afrikiečių ir kreolų iki pusantro tūkstančio. Saloje retai pasitaikydavo europiečių. XVIII ir XIX a. Gorė buvo namai prancūzų kilmės kreolams ([[metisas|metisams]]), pirklių bendruomenei, turėjusiai ryšių su Sen Luji panašia bendruomene ir į pietus nuo [[Gambija (upė)|Gambijos]] ir toliau. Metisų moterys, vadinamos signarėmis (''signares'') nuo portugalų ''senhora'', buvo ypač svarbios miesto verslui. Signarėms priklausė laivai ir jos vadovavo vyrams klerkams. Jos taip pat puoselėjo madą ir pramogas.
 
Pirmieji vergų namai buvo pastatyti portugalų [[1536]] m. Prancūzijai užėmus salą [[1677]] m., vergų prekyba buvo turtingų [[Bordo]] ir [[Nantas|Nanto]] šeimų rankose. Šalia prancūzų veikė ir kiti europiečiai, pvz.: olandai. Milžiniškas Nanto klestėjimasklestėjimą XVIII a. buvolabiausiai daugiausialėmė paremtasbūtent vergų prekyba. Juodieji vergai iš Gorė buvo gabenami į prancūzų kolonijas [[Karibų jūros regionas|Karibuose]] ([[Haitis]]) ir [[Luiziana|Luizianą]], be to į ispanų kolonijas (ypač [[Kuba|Kubą]]) ir portugalų kolonijas [[Brazilija|Brazilijoje]] (kai kurias iš jų buvo įkūrę olandai). Labai mažai [[JAV]] juodaodžių protėvių buvo atgabenta per Gorė sala, nes anglų kolonistai naudojosi kitais prekybos centrais. Tik pietinės Luizianos juodaodžiai gali manyti, kad jų protėviai buvo laikomi Gorė saloje.
[[Image:Ile gorée.jpg|thumb|200px|right|Gorė sala]]
[[1794]] m. vasario mėn. per [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliuciją]], Prancūzija tapo pirmąja valstybęvalstybe pasaulyje, panaikinusią vergų prekybą (kai kurios JAV valstijos tai padarė anksčiau) ir vergų prekyba iš Gorė salos sustojo. Tačiau 1802 m. gegužės mėn. [[Napoleonas]] atnaujino vergų prekybą po intensyvaus cukraus plantacijų savininkų iš prancūzų Karibų spaudimo. Jiems padėjo Napoleono žmonos Žozefinos (''Joséphine de Beauharnais''), kuri buvo [[Martinika|Martinikos]] plantatoriaus dukra, parama. 1815 m. kovo mėn., Šimto dienų laikotarpiu, Napoleonas galutinai panaikino vergų prekybą norėdamas įgyti [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] paramą ([[Škotija]] niekada nepripažino vergų prekybos, o [[Anglija]] ją panaikino [[1807]] m.) ir vergų prekyba nebebuvo sugrąžinta. Tad 1815 m. Gorė nustojo oficialiai prekiauti vergais. Iš tiesų, Prancūzijos vyriausybė efektyviai nepanaikino vergų prekybos ir nelegali vergų prekyba vyko iki [[1848]] m., kai naujai įkurta Antroji Respublika galutinai panaikino vergų prekybą prancūzų valdomose teritorijose.
 
Išnykus vergų prekybai Gorė sala pradėjo verstis legalia prekyba. Bet mažas miestas ir uostas buvo nepatogioje padėtyje, kad pro jį būtų gabenami milžiniški žemės riešutų kiekiai, atvežami iš žemyno. Tad pirkliai žemyne įkūrė gyvenvietes. Iš pradžių Rufiskę ([[1840]] m.), vėliau Dakarą ([[1857]] m.) ir daugelis šeimų paliko salą.