Gorė sala: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ko:고레 섬 |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 16:
Gorė sala buvo prekybos postas, priskirtas [[Sen Luji]], Senegalo kolonijos sostinei. Be vergų buvo prekiaujama bičių vašku, kailiais ir grūdais. Gyventojų skaičius (neskaitant pervežamų vergų) svyravo nuo kelių šimtų laisvų afrikiečių ir kreolų iki pusantro tūkstančio. Saloje retai pasitaikydavo europiečių. XVIII ir XIX a. Gorė buvo namai prancūzų kilmės kreolams ([[metisas|metisams]]), pirklių bendruomenei, turėjusiai ryšių su Sen Luji panašia bendruomene ir į pietus nuo [[Gambija (upė)|Gambijos]] ir toliau. Metisų moterys, vadinamos signarėmis (''signares'') nuo portugalų ''senhora'', buvo ypač svarbios miesto verslui. Signarėms priklausė laivai ir jos vadovavo vyrams klerkams. Jos taip pat puoselėjo madą ir pramogas.
Pirmieji vergų namai buvo pastatyti portugalų [[1536]] m. Prancūzijai užėmus salą [[1677]] m., vergų prekyba buvo turtingų [[Bordo]] ir [[Nantas|Nanto]] šeimų rankose. Šalia prancūzų veikė ir kiti europiečiai, pvz.: olandai.
[[Image:Ile gorée.jpg|thumb|200px|right|Gorė sala]]
[[1794]] m. vasario mėn. per [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliuciją]], Prancūzija tapo pirmąja
Išnykus vergų prekybai Gorė sala pradėjo verstis legalia prekyba. Bet mažas miestas ir uostas buvo nepatogioje padėtyje, kad pro jį būtų gabenami milžiniški žemės riešutų kiekiai, atvežami iš žemyno. Tad pirkliai žemyne įkūrė gyvenvietes. Iš pradžių Rufiskę ([[1840]] m.), vėliau Dakarą ([[1857]] m.) ir daugelis šeimų paliko salą.
|