Atlaso kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

|map_caption=Atlaso kalnai (pažymėta raudonai) Šiaurės Afrikoje

}}

'''Atlaso kalnai''' ([[arabų kalba|arab.]] جبال الأطلس) – kalnų sistema šiaurės vakarų [[Afrika|Afrikoje]], [[Marokas|Maroko]], [[Alžyras|Alžyro]] ir [[Tunisas|Tuniso]] teritorijose. Nusidriekę šiaurės rytų kryptimi ~2000 km. Aukščiausiai iškyla Maroke, kur sudaryti iš paralelinių kalnagūbrių ([[Rifo kalnai|Rifo]], [[Vidurinis Atlasas|Vidurinio Atlaso]], [[Aukštasis Atlasas|Aukštojo Atlaso]] ir [[Antiatlasas|Antiatlaso]]) bei vidinių plynaukščių (Aukštosios plynaukštės, [[Maroko Meseta|Maroko Mesetos]]), taip pat [[denudacija|denudavusių]] ir [[akumuliacija|akumuliacinių]] lygumų. Vidutinis kalnagūbrių aukštis 2000-2500 m, aukščiausia vieta yra Aukštajame Atlase – 4167 m ([[Tubkalis|Tubkalio k.]]). Aukščiausi kalnagūbriai turi alpines reljefo formas. Einant į rytus kalnagūbriai žemėja, kol Tunise galiausiai pereina į neaukštus kalnus ir kalvas ([[Tuniso Atlasas]]).

 

 

Atlaso kalnai išsidriekę tarp subtropinės ir tropinės klimato juostos. Vakariniuose iš šiauriniuose šlaituose iškrenta 1000-1800 mm kritulių per metus, centrinėje dalyje – 400-600 mm, pietinėje dalyje – mažiau nei 300 mm. Atlaso ledynuose ištakas gauna [[Um ar-Rbija|Um ar-Rbijos]], [[Šelifas|Šelifo]] upės. 800-1200 m aukštyje auga visažalių krūmų ir medžių sąžalynai, [[akmeninis ąžuolas|akmeninių]] ir [[kamštinis ąžuolas|kamštinių ąžuolų]] giraitės, iki 1700 m – mišrieji miškai ([[ąžuolas|ąžuolai]], [[klevas|klevai]], [[atlaso kedras|Atlaso kedrai]]), iki 2200 m – spygliuočių miškai. Sausuose centriniuose ir pietiniuose rajonuose būdinga krūminė kietalapė augalija, žolynai ([[liucerna]], [[kietis]], [[kupranugarinė žolė]] ir kt.).

 

[[Kategorija:Afrikos kalnai]]