Nuo IX a. prasidėjo painūs pečenegų santykiai su [[Kijevo Rusia]]. Daugiau nei du šimtus metų pečenegai puldinėjo Rusios žemes, kartais net sukeldami karus (pvz.: Igorio Kijeviečio karas su pečenegais 920 m.), bet buvo sudaromi ir laikinos karinės sąjungos (Igorio 943 m. Bizantijos kampanija). 968 m. pečenegai apgulė patį [[Kijevas|Kijevą]].
Dalis pečenegų su Kijevo princu Sviatoslavskiu dalyvavo kare su Bizantija 970–971 m., bet galiausiai jie jį nužudė ir, pasak kronikos, iš chanas Kurija jo kaukolės padarė taurę. Tai tradicinis stepės klajoklių paprotys. Padėtis pasikeitė kai Kijevą pradėjo valdyti Vladimiras I (990–995 m.), kuris įkūrė Perejeslavo miestą toje vietoje, kur nugalėjo pečenegus, tačiau pečenegai nugalėjo Rusią [[1037]] m., kai ją valdė Jaroslavas I Išmintingasis. Greitai po to nusilpusius pečenegus pakeitė kitos tiurkų tautos - [[kumanai]] ir [[polovcai]]. Po šimtus metų trukusios kovos su kaimynais - Bizantija, Bulgarija, Kijevo Rusia, [[vengrai]]s ir Chazarija - pečenegai kaip nepriklausoma tauta buvo sunaikinti Levounionio mūšyje [[1091]] m. Jame juos nugalėjo jungtinė kumanų ir Bizantijos armija, kuriai vadovavo imperatorius [[Aleksijus I Komninas]]. Kumanai 1094 m. vėl užpuolė pečenegus, daug jų buvo nužudyta, o likusieji asimiliuoti. [[1122]] m. Berojos mūšyje, dabartinęje Bulgarijos teritorijoje, Bizantija vėl nugalėjo pečenegus. Kurį laiką didelės pečenegų bendruomenės gyveno [[Vengrija|Vengrijoje]], bet galiausiai juos asimiliavo [[vengrai]], [[bulgarai]] ir [[gagaūzai]]. XV a. Vengrijoje kai kurie žmonės pasirinko Besenyö pavardę, o tai vengriškai reiškia "pečenegas".
