Vikipedija

Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Timas (aptarimas | indėlis)
234 keitimai
Nėra keitimo santraukos
red.,com.
Eilutė 1:
{{ltbaz|Kauno arkikatedra 2006-06-03.JPG|Kauno|Kauno I|Kauno miestas|Kaunas|[[Vilniaus gatvė (Kaunas)|Vilniaus g.]] 1|mūras|XV a.|gotika}}
 
'''Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika''' stovi [[Kauno senamiestis|Senamiestyje]], prie [[Kauno rotušė|Rotušės]] aikštės. [[Gotika|Gotikinė]], po rekonstrukcijų įgavo [[Renesansasrenesansas|renesanso]], [[Barokasbarokas|baroko]], [[Neogotika|neogotikos]] bruožų.
 
==Istorija==
Arkikatedra pastatyta parapinės bažnyčios (minima [[1413]] m.) vietoje. Ji XV ir [[XVI a.]] buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama. [[XV a.]] bažnyčiai priklausė šv. Mikalojaus, šv. Gertrūdos [[wikt:Koplyčiakoplyčia|koplyčios]], šv. Kotrynos altarija, žemės sklypai [[Kleboniškis|Kleboniškyje]], [[Eiguliai|Eiguliuose]], [[Žemaitkiemis (Kaunas)|Žemaitkiemyje]], [[Rumšiškės]]e. Barbora Juškienė [[1525]] m. altarijai dovanojo Šėtijų palivarką, 2 mūrinius namus. Margarita Ačėnaitė [[1531]] m. dovanojo mūrinį namą.▼
 
▲Arkikatedra pastatyta parapinės bažnyčios (minima [[1413]]) vietoje. Ji XV ir XVI a. buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama. XV a. bažnyčiai priklausė šv. Mikalojaus, šv. Gertrūdos [[wikt:Koplyčia|koplyčios]], šv. Kotrynos altarija, žemės sklypai Kleboniškyje, [[Eiguliai|Eiguliuose]], [[Žemaitkiemis (Kaunas)|Žemaitkiemyje]], [[Rumšiškės]]e. Barbora Juškienė [[1525]] m. altarijai dovanojo Šėtijų palivarką, 2 mūrinius namus. Margarita Ačėnaitė [[1531]] m. dovanojo mūrinį namą.
 
[[1579]] m. bažnyčiai skyrė turto [[Steponas Batoras]], [[1680]] m. – [[Jonas Sobieskis]]. [[1602]] m. [[Kražiai|Kražių]] komendorius kunigas Petras Burniška bažnyčiai dovanojo 2 namus. Bažnyčia buvo statoma miestiečių lėšomis bei didikų fundacijomis, todėl statybos raidoje atsispindėjo miesto ekonominio klestėjimo ir nuopolio metai.
 
XVI a. išmūryta [[wikt:Zakristija|zakristija]] su krištoliniais skliautais. 120 metų parapinė bažnyčia stovėjo neužbaigta. Tik [[1624]] m. karališkasis sekretorius ir Pajūrio tijūnas [[Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas]] paskyrė statybai 10 000 auksinų. Iki [[1650]] m. pagrindiniai darbai baigti, pastatytas masyvus bokštas. Paaukštinus vidurinę navą, bažnyčia įgavo [[wikt:Bazilika (pastatas)|bazilikinę]] erdvę. Ji tapo didžiausiu Lietuvos [[Gotika|gotikiniu]] pastatu.
 
[[1655]] m. sudegė medinės konstrukcijos ir interjero puošyba. Vėliau atstatyta ir [[1671]] m. konsekruota. [[1682]] m. sumūryta [[wikt:Šventoriusšventorius|šventoriaus]] tvora su dviem vartais. Per [[1732]] m. miesto gaisrą sudegė bažnyčios stogas, sugriuvo [[wikt:Presbiterijapresbiterija|presbiterijos]] skliautai. Iki [[1775]] m. atstatyti skliautai, išdažytas vidus, įrengti [[wikt:Altoriusaltorius|altoriai]], interjeras įgaunaįgavo baroko bruožų.
 
[[1800]] m. gaisras vėl apnaikino pastatą. Po gaisro restauruota šventovė iki šių laikų beveik nebepakito. [[1808]]–[[1864]] m. bažnyčia priklausė vienuoliams augustinams. Bažnyčia ir vienuolynas [[1812]] m. apiplėšti, jų vidus nuniokotas. [[1820]]–[[1835]] m. veikė parapinė mokykla. Valdžia, nesuderinusi su [[Vatikanas|Vatikanu]], [[1864]] m. bažnyčioje įkurdino [[Telšiai|Telšių]] (Žemaičių) vyskupijos [[wikt:Katedrakatedra|katedrą]]. Popiežius [[1884]] m. sutiko perkelti ją.
 
[[1895]] m., vyskupo [[Motiejus Valančius|M.Motiejaus Valančiaus]] rūpesčiu, [[popiežius]] [[Leonas XIII]] buvusiai parapinei bažnyčiai suteikė katedros – svarbiausios vyskupijos bažnyčios titulą. [[1895]] m. įvyko katedros perkėlimo iškilmės. Į jas vyskupui [[Aleksandras Beresnevičius|Aleksandrui Beresnevičiui]] valdžia atvykti neleido.
 
Architektas [[Florianas Vyganovskis1887]] m. architektas [[1887Florianas Vyganovskis]] m. parengė katedros rekonstrukcijos projektą. Pagal jį numatyta pastatyti 2du 113 m aukščio pagrindinio [[wikt:Fasadas|fasado]] bokštus. Projektas tik iš dalies įgyvendintas. Rekonstrukcijai vadovavo architektas [[Georgas Verneris]]. Pagal [[Ustinas Golinevičius|Ustino Golinevičiaus]] projektą [[1879]]–[[1884]] m. padidintas vargonų choras, pastatyti meistro J. Radavičiaus vargonai.
 
[[1893]]–[[1897]] m. katedros pietryčių kampe pristatyta [[wikt:Koplyčia|koplyčia]], padidinta ir trisienė [[Apsidėapsidė (architektūra)|apsidė]], užbaigta [[wikt:Zakristija|zakristija]], perkeltos durys. Koplyčios statybą fundavo grafai Pšezdeckiai. Dailininkai [[Jonas Moniuška]] ir J. Čajevičius su pagalbininkais išdažė sienas ir lubas, nutapė paveikslų.
 
[[1921]] m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius [[Pijus XI]] katedrai suteikė [[bazilika|bazilikos]] titulą. [[1926]] m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. [[1937]]–[[1939]] m. ir [[1970]]–[[1976]] m. pastatas atnaujintas. Dailininkai [[Bronius Uogintas]] ir [[Juozas Algirdas Pilipavičius]] [[1976]]–1976–[[1977]] m. restauravo XVIII a. [[wikt:Freska|freskas]]. Jos XIX a. pabaigoje buvo uždažytos.
 
==Architektūra==
[[Vaizdas:Kauno arkikatedra bokstas 2006-06-03.JPG|thumb|250px|Arkikatedros bokštas]]▼
[[Vaizdas:Kauno arkikatedra1 2007-07-22.jpg|thumb|Kripta]]▼
[[Vaizdas:Kauno arkikatedra 2007-07-22.jpg|thumb|Šiaurinė siena]]▼
 
Arkikatedra – netinkuotų plytų stačiakampė trinavė bazilika (buvo [[Gotika|gotikinė]], po rekonstrukcijų įgavo [[Renesansas|renesanso]], [[Barokas|baroko]] ir [[Neogotika|neogotikos]] bruožų). Rytinėje jos pusėje yra ilga [[Gotika|gotikinė]] [[wikt:Presbiterija|presbiterija]] su trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]], šiaurės rytuose – [[wikt:Zakristija|zakristija]], pietryčiuose – [[Neogotika|neogotikinė]] [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Pietvakarių kampe – masyvus [[Renesansas|renesanso]] stiliaus 55 m aukščio bokštas. Pastato išorėje ir bokšte yra renesansui būdingo dekoro. ▼
▲[[Vaizdas:Kauno arkikatedra bokstas 2006-06-03.JPG|thumb|250px|Arkikatedros bokštas]]
 
▲Arkikatedra – netinkuotų plytų stačiakampė trinavė bazilika (buvo [[Gotika|gotikinė]], po rekonstrukcijų įgavo [[Renesansas|renesanso]], [[Barokas|baroko]] ir [[Neogotika|neogotikos]] bruožų). Rytinėje jos pusėje yra ilga [[Gotika|gotikinė]] [[wikt:Presbiterija|presbiterija]] su trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]], šiaurės rytuose – [[wikt:Zakristija|zakristija]], pietryčiuose – [[Neogotika|neogotikinė]] [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Pietvakarių kampe – masyvus [[Renesansas|renesanso]] stiliaus 55 m aukščio bokštas. Pastato išorėje ir bokšte yra renesansui būdingo dekoro.
 
Ypač vertingi yra zakristijos pirmo ir antro aukštų krištoliniai skliautai (XV a. pabaiga). Tai vėlyvosios gotikos dekoratyvi konstrukcija, kurios išmūrijimas kiekvienam statytojui būdavo aukščiausios meistrystės liudijimas. Tai vieni plačiausių skliautų Europoje.
 
Arkikatedros rūsyje (kriptoje) palaidoti vyskupai: [[Motiejus Valančius]], [[Mečislovas Paliulionis]], [[Gasparas Cirtautas]]. Šventoriuje palaidoti kunigai rašytojai: [[Maironis]], [[Adomas Dambrauskas-Jakštas]], Vatikano atstovas Luidžis Faidutis (''Luigi Faidutti'').
 
==Kultūrinė ir religinė vertė==
Bažnyčioje yra arkivyskupo sostas, pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai (neretai ir tautiniai) renginiai, sekmadieniais ir švenčių dienomis aukojamos šv. Mišios. Pastato viduje yra daug vertingų [[dailė]]s paminklų. Tai žymaus grafiko ir [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvio [[Mykolas Elvyras Andriolis|Elvyro Andriolio]], lietuvių dailininko [[Petras Kalpokas|Petro Kalpoko]] paveikslai, skulptoriaus [[Juozas Zikaras|Juozo Zikaro]] bareljefai ir kt. Seniausias paveikslas – Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas. Katedros išorinėje sienoje yra poeto [[Maironis|Maironio]] granitinis [[mauzoliejus]] su bareljefiniu jo portretu, sukurtas ([[1934]]–[[1935]] m., (architektasarch. [[Stasys Kudokas]], skulptoriusskulpt. [[Bernardas Bučas]]).▼
 
▲Bažnyčioje yra arkivyskupo sostas, pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai (neretai ir tautiniai) renginiai, sekmadieniais ir švenčių dienomis aukojamos šv. Mišios. Pastato viduje yra daug vertingų [[dailė]]s paminklų. Tai žymaus grafiko ir [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvio Elvyro Andriolio, lietuvių dailininko [[Petras Kalpokas|Petro Kalpoko]] paveikslai, skulptoriaus [[Juozas Zikaras|Juozo Zikaro]] bareljefai ir kt. Seniausias paveikslas – Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas. Katedros išorinėje sienoje yra poeto [[Maironis|Maironio]] granitinis mauzoliejus su bareljefiniu jo portretu, sukurtas [[1934]]–[[1935]] m. (architektas [[Stasys Kudokas]], skulptorius [[Bernardas Bučas]]).
 
==Nuorodos==
{{commonscat|Kaunas Cathedral}}
* [http://kaunas.lcn.lt/01/vietos/arkikatedra.html Arkikatedra bazilika]
* [http://wwwkaunas.vargonailcn.lt/kaunas_arkikatedra01/vietos/arkikatedra.htmhtml BažnyčiosArkikatedra vargonaibazilika]
*[http://www.vargonai.lt/kaunas_arkikatedra.htm Bažnyčios vargonai]
 
== Galerija ==
<gallery>
▲Vaizdas:Kauno arkikatedra1 2007-07-22.jpg
▲Vaizdas:Kauno arkikatedra 2007-07-22.jpg
Image:Kauno arkikatedra.jpg
</gallery>
 
[[Kategorija:katedrosKatedros]]
[[CategoryKategorija:Kauno bažnyčios]]
 
[[be-x-old:Петрапаўлаўскі касьцёл (Коўна)]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_šv._apaštalų_Petro_ir_Povilo_arkikatedra_bazilika"