Aptarimas:Skaitmeninė holografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
S
:::Lietuvoje nėra skaitmeninės holografijos specialistų, nėra nuostabu, kad ir Jūs nežinote detalių. Skaitmeninėje holografijoje iki šiol yra naudojamos '''fotojuostelės''', kadangi jų jautris yra didesnis bei platesnis negu CCD/CMOS kamerų. Iki šiol yra tyrinėjamos naujos medžiagos, skirtos skaitmeninei holografijai ir esančios naujų rūšių fotojuostų pagrindas. Holograma yra įrašoma į fotojuostą, po to nuskaitoma iš fotojuostos į skaitmeninį formatą. Tiesiogiai CCD ir CMOS yra naudojami tik optiniame bei artimose diapozonose. Rentgeno spindulių skaitmeninė holografija be fotojuostos '''neišsiverčia''', kadangi nėra CCD kamerų. Tas pats galioja ne tik biofizikoje, bet netiesinėje optikoje bei biochemijoje, kuomet yra naudojami trumpi šviesos impulsai. CCD kameros atsako laikas yra pernelyg didelis ir skaitmeninės hologramos kūrime naudojamos fotojuostos. Jus tikrai skaitėt knygą?--[[Naudotojas:Xgrayz|Xgrayz]] 12:15, 2009 vasario 23 (EET)
::::Taip skaičiau. Ir tuo labiau skaičiau straipsnius. Net biologiniuose straipsniuose, kuriuose tiriamas vienaląsčių lūžio rodiklio pokytis, yra tiesiogiai naudojama CCD kamera. Tiesą sakant, tarp turimų pakankamo sk. straipsnių nei viename neminima fotografinė plokštelė (be abejo, tiriant nuo UV iki artimo IR). Dėl rentgeno spindulių tai nesiginčyju.
:::::Pakalbėkit su doc. dr. A. Matijošiumi ir prof. R. Rotomskiu, jie naudoja fotoplokštelę skaitmeninės holografijos metu. Dar geriau - paskaitykite straipsnį, kuriame sekmingai naudojama fotoplokštelė: Nevulytė L., Bagdonas S., Matijošius A., Dvifotonio fluorofortų žadinimo sklaidančiose terpėse galimybių tyrimas // 37-oji Lietuvos Nacionalinė Fizikos konferencija 2007, birželio 11-13 d., Vilnius, S4-28, p. 251.
:::::Toliau, prof. V. Smilgevičius, mano bendraautorius, sekmingai naudojo skaitmeninę holografiją (esu pats su dr. K. Regelskiu skaičiavęs skaitmenines hologramas ir jas spausdines ant fotoplokštelių), derindamas ją su fotoplokštelę ir femtosekundiniais impulsais. Su CCD kamerą, Andriau, išspinduliuot optiniame diapozone femtosekundinio impulso neišeis. Aplamai, iš kur pas trečio kurso Telekomunikacijų Fizikos krypties studentą tiek noro prieštarauti specialistui, besiremiančiam skaitmenine holografija savo darbuose? --[[Naudotojas:Xgrayz|Xgrayz]] 01:41, 2009 vasario 24 (EET)
::::Taigi tegalima daryti išvadą, kad nei mano apibrėžimas nėra tikslus ir vienareikšmis, nei jūsų (įvertinant "mokslinį suinteresuotumą"), kadangi išsiskiria dvi ryškios SH "kryptys" - vien su CCD, ir su fot. plokštelėm. O su trumpais impulsais, na, bėdos čia tikrai didelės nėra. Visiškai pakanka kelių mikrosekundžių trukmės langą turinčios kameros, kai įgyvendinamas impulsų išrinkimas. Todėl net fs impulsų skaitmeninei holografijai pilnai pakanka CCD kameros spartiems procesams tirti - šiuo metu tai sritis, kurioje itin aktyviai dirbama. – [[Naudotojas:Andrius.v|Andrius]] // 18:21, 2009 vasario 23 (EET)
:::::Nesutinku. Skaitmeninė holografija nėra lėtų CCD kamerų vergė. Jus pirmai parašėte frazę apie '''pačio lazerio generuojamų impulsų dažnio sumažinimą, tiek juos atrinkimą mechaniškai''', tačiau tai grubi klaida. Femtosekundė yra 10^-15s, jokia elektronika, nekalbu apie mechaniką, nesugebės suvaldyti tokių signalų. Kad suprastų skaitytojai, jei viena femtosekundė būtų žmogaus gyvenimo sekundė, tuomet visas žmogaus gyvenimas trūktų 3 mikrosekundės, kitais žodžiais, Jūsų pasiūlytos mechaninės sistemos greitis yra žmogaus gyvenimas prieš vieną sekundę! Tokiom sąlygomis, norint pasinaudoti skaitmeninės holografijos vaisiais yra naudojama '''fotojuostelė''', praktiškai pagaminta iš specialių medžiagų, nuo tos fotojuostelės nuskaitoma informaciją skaitmeniniu būdu, apdorojama. Norėdami gi atkurt trimatį signalą, hologramą yra tebespausdinama ant fotojuostos.
:::::Tas pats liečia ir medicinoje naudojamą Rentgeno holografiją. Nėra patikimų CCD kamerų, gebančių dirbti su Rentgenu, todėl kaip tarpinis skaitmeninės holografijos objektas yra naudojama fotojuostelė. Kadangi informacija yra nuskaitoma skaitmeniniu būdu, tai yra '''skaitmeninė''', o ne '''analoginė''', '''klasikinė''' holografija. Pažiūrėkit į vokišką wiki straipsnį, kuris tikslesnis nei angliškasis. Galu gale, iki šiol nematau rimtesnio argumento iš Tamstos pusės. --[[Naudotojas:Xgrayz|Xgrayz]] 01:41, 2009 vasario 24 (EET)
::''Pagrindinis skirtumas tarp skaitmeninės hologrfijos ir analoginės yra tai, kad skaitmeninė holografija nėra prisiryšusi prie įrašyto objekto ''matmenų'', prie bangos ilgio ir difrakcinės gardelės, bet yra užrašomos difrakcinės gardelės proporcijos, objekto ''duomenys''.'' - Ką turite galvoje tai sakydamas? Atstačius vaizdą ne identiška atramine banga, bus gautas ne originalus atvaizdas, o tik kažkoks jo iškreipimas. Norint skaitmeninę holografiją pritaikyti realiems matavimams ''būtina'' hologramą atstatyti tokiu pačiu bangos ilgiu, kaip ir buvo užrašyta. Ir t.t. ir pan. Jeigu turite kažką kitą galvoje, išdėstykite aiškiau. – [[Naudotojas:Andrius.v|Andrius]] // 17:05, 2009 vasario 21 (EET)
::Beje, optikos tematikos straipsnių aš beveik nekūriau, geriausiu atveju taisiau kai kuriuos remiantis angliška Vikipedija. – [[Naudotojas:Andrius.v|Andrius]] // 17:05, 2009 vasario 21 (EET)
500

pakeitimų