20:21, 23 vasario 2009 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 834 keitimai S Atmestas 78.59.192.84 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Lazdynas keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		20:26, 23 vasario 2009 versija taisyti anuliuoti 78.59.192.84 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: ~~{{tvarkyti}}~~'''Lietuviškieji vakarai''' - tai masinis lietuvių scenos mėgėjų sąjūdis~~, apėmęs Lietuvą nuo tolimiausių užkampių ligi stambesnių centrų~~, plitęs Lietuvoje ir išeivijoje, glaudžiai susijęs su lietuvių tautinio išsivaduojamojo judėjimo pakilimu, trukęs apie trisdešimt metų (nuo 1885 iki maždaug 1917 metų). Šių dienų mokslininkai lietuviškuosius vakarus neretai apibūdina kaip ''liaudies'' arba ''saviveiklos'', ~~''megėjų~~mėgėjų teatro'' terminu, taip pat vartojamas [[klojimo teatras\|klojimo teatro]] pavadinimas.▼ Teatro istorikas Vytautas Maknys (1907-2003) skiria tris to sąjūdžio tarpsnius: ''1) lietuvių išeivių teatras'', veikęs JAV, Mažojoje Lietuvoje, Petrapilyje, Rygoje ir kitur; ''2) slaptųjų lietuviškų vakarų'', vykusių pačioje Lietuvoje tarpsnis; ''3) viešieji lietuviški vakarai'', po spaudos draudimo panaikinimo neišblėsęs teatro sąjūdis, daugiausiai inicijuotas įvairių draugijų: Vilniaus „Kanklės“ ir „Rūta“, Kauno „Daina“, Šiaulių „Varpas“ ir kt. ▼ ▲Šių dienų mokslininkai lietuviškuosius vakarus neretai apibūdina kaip ''liaudies'' arba ''saviveiklos'', ''megėjų teatro'' terminu, taip pat vartojamas [[klojimo teatras\|klojimo teatro]] pavadinimas. == Istorija == Teatro istorikas Vytautas Maknys (1907-2003) skiria tris to sąjūdžio tarpsnius: XIX a. antrojoje pusėje Lietuva kentė ypač sunkią carinę priespaudą. Tuometinei Rusijos valdžiai numalšinus 1863 m. sukilimą, buvo įvesta daugybė suvaržymų, apribojimų, draudimų, įvairių diskriminacinių nuostatų. Spaudos draudimo metais buvo draudžiama spausdinti lietuviškas knygas bei laikraščius, neleidžiama lietuviams inteligentams dirbti savame krašte, draudžiamos bet kurios organizacijos, visuomeninė veikla bei kultūrinis darbas. Tačiau kita vertus, į kaimą pradėjo skverbtis kapitalistiniai gamybiniai santykiai, daugėjo valstietiškos kilmės inteligentijos, kilo lietuvių nacionalinis sąmoningumas, gilėjo pasipriešinimas caro vykdomai žiauriai nacionalinio engimo politikai. Todėl besipriešindami caro žandarų savivalei, lietuviai pradėjo steigti slaptas mokyklas, slaptai spausdino knygas bei periodiką, kūrė slaptas organizacijas, organizavo slaptą kultūrinę veiklą, rengė slaptus lietuviškus vakarus. * ''lietuvių išeivių teatras'', veikęs JAV, Mažojoje Lietuvoje, Peterburge, Rygoje ir kitur; * ''slapti lietuviškieji vakarai'', vakarų vykusių pačioje Lietuvoje tarpsnis; ▲~~Teatro istorikas Vytautas Maknys (1907-2003) skiria tris to sąjūdžio tarpsnius:~~* ''1)vieši ~~lietuvių išeivių teatras'', veikęs JAV, Mažojoje Lietuvoje, Petrapilyje, Rygoje ir kitur; ''2) slaptųjų lietuviškų vakarų'', vykusių pačioje Lietuvoje tarpsnis; ''3) viešieji lietuviški~~lietuviškieji vakarai'', po spaudos draudimo panaikinimo neišblėsęs teatro sąjūdis, daugiausiai inicijuotas įvairių meno draugijų: Vilniaus „Kanklės“ ir „Rūta“, Kauno „Daina“, Šiaulių „Varpas“ ir kt. === Slapti lietuviškieji vakarai Lietuvoje ir išeivijoje === Slaptus vakarus Lietuvoje pradėta rengti XIX a. paskutiniame dešimtmetyje. Jie buvo susiję su JAV, Peterburge, Rygoje, Rytų Prūsijoje rengiamais lietuvių vakarais. Iš spaudos ar asmeninių kontaktų buvo plačiai žinoma apie lietuvių išeivių teatrą. Nemažą poveikį slaptai lietuvių scenai turėjo rusų, lenkų, o ypač latvių teatras. Latvių organizuotumas, susiklausymas, drausmingumas lietuviams imponavo. Lietuvių laikraščiai dažnai parašydavo apie latvių teatro laimėjimus, dažnai primindavo, kad ir lietuviams reikėtų pasiekti jų pavyzdžiu. Tačiau Lietuvoje rengti vaidinimus, kaip ir dirbti bet kokį visuomeninį ar kultūrinį darbą, buvo uždrausta. Vilniaus generalgubernatorius važinėjo net į Peterburgą ir į Rygą rūpindamasis, kad ir ten būtų uždrausta organizuoti lietuviškuosius vakarus ir apribota lietuvių draugijų veikla. eilutė 13 ⟶ 17: Vieni pirmųjų slaptų vaidinimų Lietuvoje buvo surengti Panemunėlyje. Čia 1872 m. apsigyveno kunigas Jonas Katelė (1831-1908) ir pradėjo plačią šviečiamąją veiklą. Nebuvo lietuviškų mokyklų, todėl jis pats mokė lietuviško rašto bei liaudies dainų, pramokusiems įsakė kitus mokyti. Panemunėlyje XIX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje susikūrė „Žvaigždės“ draugija, kurios tikslas, kaip ir kitų to meto draugijų, buvo švietimas. Draugija, vadovaujant kunigui Jonui Katelei, platino lietuvių spaudą, rinko tautosaką, rengė slaptus vaidinimus. Pirmas slaptas vaidinimas Panemunėlio apylinkėse įvyko 1893 m. Naujikuose. Buvo vaidinama Vaižganto pjesė „Nepadėjus nėr ko kasti“. Slaptieji vaidinimai dažniausiai buvo rengiami Naujikuose arba Panemunėlio dvaro daržinėje, bet pasitaikydavo jų ir sodžiuose. Žiūrovai būdavo leidžiami į vaidinimus nemokamai. Spektaklių išlaidas apmokėdavo pats Jonas Katelė. Slaptųjų vakarų rengėjai – režisieriai Panemunėlyje buvo keli: Juozas Kubilius, Juozas Otas Širvydas, K.Keniškis, Juozas Katelė. Panaikinus spaudos draudimą, tas pats „Žvaigždės“ vaidintojų būrelis iš pradžių slaptus, vėliau viešus ~~spektalius~~spektaklius pradėjo rengti ne tik Panemunėlyje, bet ir kaimyninėse vietovėse. Netoli Panemunėlio aktyviai veikė Kamajų vaidintojų kolektyvas. Jį 1903 m. subūrė studentas Jurgis Smalstys – Smolskis. Gana anksti vaidinti pradėta ir kaimyniniame Kupiškyje. Čia beveik visa jaunuomenė buvo raštinga, nes knygnešiai šioje apylinkėje paskleisdavo daug spaudos. 1898 m. suvaidinta Vaižganto pjesė „Nepadėjus ner ko kasti“, Keturakio „Amerika pirtyje“ ir kt. Mokslininkų suskaičiuota, kad Lietuvoje buvo vaidinama daugiau kaip 200 vietų. Daugiausia vaidinta Rytų Lietuvoje (Panevėžio, Ukmergės, Švenčionių pavietai), rytų aukštaičių veiklos centras buvo Panevėžys. Taip pat dažniau buvo vaidinta Anykščiuose, Utenoje, Rokiškyje. Nemaža vaidinimų suorganizuota vidurio Lietuvoje (Kaunas, Šiauliai ir jų apylinkės), ~~žemaitijoje~~Žemaitijoje, Užnemunėje. Vilniaus apylinkėse ir apskritai pietryčių Lietuvoje lietuviškų vakarų buvo rengiama žymiai mažiau, tad galima suprasti kiek jie buvo populiarūs šiaurės rytų Lietuvoje ir Užnemunėje. === Vieši lietuviškieji vakarai === Išplitus slaptiems vakarams, išaugus teatrinei lietuvių veiklai, buvo pradėta ieškoti galimybės vaidinti viešai. Pirmasis viešas lietuviškas vakaras, turėjęs didelę reikšmę tolesnei lietuvių teatro raidai buvo surengtas 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje. Lietuvių inteligentijos sumanymu, vietinio palangiškio, kultūros veikėjo Liudo Vaineikio, taip pat kitų inteligentų: Gabrielės Petkevičaitės – Bitės, Povilo Višinskio, Augustino Janulaičio, entuziastingai netoli Palangos tilto, patiems rengėjams vadinant, parodytas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis Lietuvoje – Keturakio pjesė „Amerika pirtyje“. Pagal Lietuvos administracinį suskirstymą XIX a. pabaigoje Palanga priklausė Kuršo gubernijai, tad šioje gubernijoje negaliojo tokie drastiški spaudos ir kultūrinės veiklos draudimo įstatymai kaip Vilniaus, Kauno, Suvalkų gubernijose. Šis lietuviškas vakaras susilaukė didelio susidomėjimo tiek vietinių žiūrovų ir publikos, tiek caro valdžios žandarų. Po Palangos vaidinimų panašūs vieši pasirodymai vyko Mintaujoje ir Liepojoje. Vieši vaidinimai Lietuvoje siekė didelio populiarumo. Rusijos caras greitai ėmėsi įvairių represijų šiam procesui sustabdyti, bet nauji caro valdžios varžymai teatro entuziastų neveikė - Palangos vakaras padėjo ne tik plisti viešiems lietuviškiems vakarams, bet ir išaugti į masinį lietuvių pasipriešinimo sąjūdį, intensyvinti politinę kovą.

Lietuviškas vakaras: Skirtumas tarp puslapio versijų