Janas Sniadeckis

Janas Sniadeckis (lenk.Jan Śniadecki, g. 1756 m. rugpjūčio 28 d. Žnine, Vidgoščės vaivadijoje, Lenkijoje; m. 1830 m. sausio 21 d. Jašiūnuose — astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus Universiteto profesorius, 1807—1815 m. - rektorius; Andžejaus Sniadeckio brolis.

Biografija

Žninų miestelio aludario ir burmistro sūnus. Mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje, tobulinosi Getingene, Leidene, Utrechte. Paryžiaus universitete matematiką studijavo pas Laplasą ir Delamberą. Dalyvavo Edukacinės komisijos veikloje. Nuo 1781m.- matematikos ir astronomijos profesorius Krokuvoje. Paskaitas skaitė ne lotyniškai, o lenkiškai, kas tuo metu buvo neįprasta. Propagavo Nikolajaus Koperniko mokymą.

1782 m. inicijavo astronominės observatorijos statybą Krokuvoje. Dėl lėšų stokos idėja realizuota tik 1792 m.

1784 m. kartu su kolegomis sėkmingai eksperimentavo su oro balionu, kuris pakilo į 4700 m. aukštį ir ore išsilaikė apie pusvalandį.

Vilniaus periodas

1806—1825 m.- Vilniaus universiteto profesorius, 1807—1815 m.- rektorius; astronominės observatorijos direktorius. 1811 m. išrinktas Peterburgo mokslų akademijos nariu-korespondentu.

Napoleonui užėmus Lietuvos teritoriją, įėjo į prancūzų konroliuojamos Laikinosios vyriausybinės komisijos sudėtį . Ši komisija atliko civilinės administracijos funkcijas Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijose ir Baltstogės srityje.

Lenkų literatūroje prasidėjus romantizmo laikotariui, pasisakė už klasicizmą, orientaciją į klasikinę senovės graikų ir romėnų literatūrą. Tai padėjo susiformuoti naujai literatūros srovei ir Adomui Mickevičiui.

Atsistatydinęs apsigyveno Jašiūnuose, savo svainio Michailo Balinskio dvare. Čia mirė ir palaidotas.

Pasiekimai

Lenkų matematikos terminologijos pradininkas. Siūlė įvesti vieningą fizinių dydžių matavimo sistemą, panašią į šiuolaikinę SI. Sistemiškai stebėjo mašąsias planetas, Saulės ir Mėnulio užtemimus; nustatinėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų padėtį. 1802 m., nepriklausomai nuo H.Olberso atrado Paladžio asteroidą.

Janas Sniadeckis- didis Švietimo epochos lenkų mokslininkas, žymiausias XVIII—XIX a. lenkų astronomas. Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje, planetoidas (Sniadeckia), keltas, mokyklos, gatvės. Šalčininkuose viena iš gimnazijų taip pat pavadinta jo vardu.

Veikalai

Rašė matematikos, filosifijos klausimais, taip pat literatūros kritikos straipsnius, tame tarpe:

Rachunku algebraicznego teoria przystosowana do geometrii linii krzywych (1783)

O Koperniku (1802)

Geografia, czyli opisanie matematyczne i fizyczne ziemi (1804)

O rachunku losów (1817)

Trygonometria kulista analitycznie wyłożona (1817; šis vadovėlis buvo išverstas į vokiečių kalbą ir buvo laikomas geriausiu šios srities vadovėliu Europoje)

O pismach klasycznych i romantycznych (1819)

Filozofia umysłu ludzkiego (1821)