Holografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Holografija''' ({{gr|holos}} – visas, ''graphe'' – rašymas) – ''erdvinės'' informacijos apie objektą užrašymo ir atkūrimo metodas, pagrįstas [[Koherentinės bangos|koherentinių]] (vienodų bangos ilgių, dažnių ir pastovaus fazių skirtumo bangos) šviesos bangų [[šviesos sklaida|sklaida]] nuoir objekto[[difrakcija]] ir išsklaidytosšios šviesos [[interferencija]] su tam tikru atraminiu optiniu signalu. Netiesiogiai holografiją galima vadinti [[trimatis|trimate]] [[fotografija]], kadangi skirtingai nuo nuotraukos, holograma išsaugo objekto tūrį. Ši technika taip pat naudojama kaupti, atkurti ir apdoroti [[informacija]]i.

Hologramoje įrašoma visą informaciją apie objekto išsklaidytas šviesos bangas (sklidimo kryptį, [[amplitudė|amplitudę]], [[fazė|fazę]], [[bangos ilgis|bangos ilgius]], [[poliarizacija|poliarizaciją]]). Apšvietus holograma tokiu pačiu šaltiniu, kaip ir atraminis hologramos įrašymo metu, iš hologramos išsklaidytosišėjusios šviesos bangos interferuodamosdifraguodamos sukuria realaus daikto menamą vaizdą – matomas erdvinis objekto atvaizdas, arti ir toli esantys daiktai matomi vienodai ryškiai. Keičiant stebėjimo vietą galima stebėti įvairias objekto detales. Hologramos veikimo principas yra pagrįstas trimatės difrakcinės gardelės sudarymu ir objekto optinės informacijos atkūrimu difrakciniame vaizde.