Červenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1941]] m. naktį iš [[birželio 22]] d. į [[birželio 23]] d. iš [[Kaunas|Kauno]] miesto kalėjimų [[NKVD]] sugrūdo į autobusus apie 100 žmonių (tai buvo mažesnioji Kauno kalinių dalis – kitiems pavyko pabėgti). Juos nuvežė pro [[Ukmergė|Ukmergę]] į [[Vilnius|Vilnių]], ten prijungė dar 2000 kalinių, ir juos visus NKVD vėliau vežė [[Mogiliavas|Mogiliavo]] plentu. Prie [[Minskas|Minsko]] dar prisijungė kalinių kolona. Bijodami pakliūti į nelaisvę sparčiai į Rytus besiveržiantiems [[Vermachto]] daliniams, NKVD karininkai nusprendė sušaudyti kalinius miške prie Červenės. Nemažai pabėgo per pelkynus – tarp išsigelbėjusių lietuvių buvo pulkininkai [[Antanas Šova]] (1902–1994), [[Jonas Petruitis]], [[Juozas Tumas]], kapitonai [[Osvaldas Žadvydas]], [[Stasys Jasinskas]], kunigai Antanas ir Pranas Petraičiai nuo [[Jurbarkas|Jurbarko]], profesorius [[Ignas Končius]] (1886–1975). Tačiau didesnei daliai išsigelbėti pabėgant nepavyko – tarp žuvusių buvo diplomatas [[Jonas Jablonskis]] (kalbininko sūnus), pulkininkai [[Juozas Šarauskas]], [[Balys Giedraitis]], majoras [[Jonas Špokevičius]], žurnalistas [[Petras Kupčiūnas]], šaulys [[Vincas Daudzvardas]] (1893–1941). Visuomenės veikėjas [[Kazimieras Bizauskas]] (1893–1941) sušaudytas dar nepasiekęs Červenės, [[Polocko raj]]one [[Lavrentijus Berija|L. Berijos]] įsakymu.<ref>Istorija. „Veidas“, 2008, 60-61 p.</ref>