Mindaugas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 86.100.106.36 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Homo keitimas)
tikra
Eilutė 1:
Kunigaikštis Mindaugas (apie 1236-1263) ėmėsi jungti kunigaikštystes.Apie 1236-1240m.susikūrė Lietuvos valstybė.Ji stiprėjo,o Mindaugas dar prijungė Juodają Rusiją:Gardino,Naugarduko,Volkovysko,Slomino ir Nesvyžiaus žemes
{{Valdovas
|fonas=reg
|titulas = Lietuvos didysis kunigaikštis ir karalius
|vaizdas = Vilnius - Mindaugas monument 01.jpg
|dinastija =
|gimė = ~[[1200]] m.
|gimimo vieta =
|mirė = [[1263]]
|mirties vieta =
|tėvas =
|motina =
|sutuoktinė = [[Morta Mindaugienė|Morta]]
|vaikai =
|titulas0 = [[Vaizdas:Lithuania coa.gif|35px|left]] [[LDK|Lietuvos didysis kunigaikštis]]
|valdė0 = ~[[1236]]-[[1251]], [[1261]]-[[1263]] m.
|pirmtakas0 = [[Daujotas]] (?)
|įpėdinis0 = [[Treniota]]
|titulas1 = [[Vaizdas:Lithuania coa.gif|35px|left]] [[Lietuva|Lietuvos]] [[karalius]]
|valdė1 = [[1251]]-[[1261]] m.
|įpėdinis1 = [[Vytautas]]
}}
 
[[Image:Mindaugas.jpg|thumb|220px|right|Mindaugas (XVI a. imaginacinis portretas)]]
 
'''Mindaugas''' (~[[1200]]-[[1263]]) – Lietuvos [[didysis kunigaikštis]] (~[[1236]]-[[1251]] ir [[1261]]-[[1263]] m.), taip pat pirmasis Lietuvos [[karalius]] (1251-1261 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
 
[[Istoriografija|Istoriografijoje]] nuo XX a. pradžios vyrauja savotiška aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. 7-ajame dešimtmetyje iškelta ir ukrainiečių istoriko Vladimiro Antonovičiaus 1878 m. išplėtota [[hipotezė]], anot kurios Lietuvos valstybė buvusi sukurta būtent Mindaugo; pastaruoju metu vis daugiau istorikų šią daugelio istorijos šaltinių duomenims prieštaraujančią hipotezę atmeta ir teigia Lietuvos valstybę gyvavus jau apie 1200 m. ar net IX-XII a.
 
== Mindaugo kilmė ir giminystės ryšiai ==
 
Žinių apie Mindaugo kilmę ir artimiausius giminaičius istorijos šaltiniuose labai nedaug. Anot rusų Prisikėlimo metraštyje pateikto XV-XVI a. susiformavusio pusiau legendinio pobūdžio pasakojimo, XII a. kažkokie „vilniečiai“ (Вильняне), nenorėdami būti valdomi „vengrų karaliaus“<ref>Kai kurių rusėniškų šaltinių žinios tarsi leistų manyti, kad Lietuvą tam neva „vengrų karaliui“, o iš tiesų – Vengrijos karaliaus [[Geza II|Gezos II]] broliui Vengrijos submonarchui Ištvanui (rusų bylinų „Djukui Stepanovičiui“) kaip atlygį už karinę pagalbą Rusios 1146-1153 m. vidaus karo metu galėjo būti „padovanojęs“ Kijevo didysis kunigaikštis Iziaslavas Mstislavičius.</ref>, valdyti Lietuvos kunigaikštystę pasikvietė mirusio Polocko kunigaikščio Rostislavo sūnus Davilą ir Maukoldą; „pirmuoju Vilniaus kunigaikščiu“ tapusio Davilo „vaikai“ (дети) esą buvę kunigaikščiai Vidas ir [[Gerdenis]], o Maukoldas turėjęs sūnų Mindaugą. Prisikėlimo metraštyje taip pat teigiama, kad kunigaikščiui Gerdeniui su savosios tarybos pritarimu nužudžius didijį kunigaikštį Mindaugą, pastarojo sūnus [[Vaišelga]] sutelkė didžiulę kariuomenę bei savo žuvusio tėvo kariauninkus ir [[1265]] m. pavergė visą „pagonių lietuvių“ žemę; tuo tarpu Vaišelgos jaunesnysis brolis [[Daumantas]] kitais metais atvyko į Pskovą ir ėmė jame kunigaikščiauti; po Mindaugo žūties Lietuvą esą paeiliui valdė Mindaugo sūnus [[Vaišelga]], Gerdenio brolis Vidas, Vido sūnus [[Traidenis]] ir Traidenio sūnus [[Vytenis]].
 
Sprendžiant iš ''Livonijos eiliuotojoje kronikoje'' įvardyto Mindaugo tėvo turėto ''didžiojo kunigo'' ({{de|ein kunic grôß}}) titulo, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] nurodytų kai kurių iki Mindaugo valdžiusių LDK valdovų žūties datų ir [[Volynės metraštis|Volynės metraščio]] žinios apie tai, kad 1219 m. Lietuvos ir Haličo-Volynės taikos sutartis buvo sudaryta ir dviejų Mindaugo brolių vardu, galima spėti Mindaugą buvus [[1213]] m. prie [[Lielvardė]]s žuvusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio sūnumi ir jaunesniuoju [[Daujotas|Daujoto]] broliu.
 
== Mindaugo veikla iki 1248 metų ==
 
Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas [[1219]] m. kaip vienas iš kelių [[Aukštaitija|tikrosios Lietuvos]] ar vadinamosios [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] kunigaikščių, kurių vardu tuometinio Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ [[Gimbutas|„Živinbudo“−Gimbuto]] ar smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų pasiuntiniai tais metais sudarė Lietuvos ir [[Haličas|Haličo]]-[[Volynė]]s valstybių taikos sutartį.
 
Kada Mindaugas įveikė kitus (hipotetinius) kandidatus į žuvusio jo brolio (?) paliktą tuščią Lietuvos valdovo sostą ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ar (pasak D. Ilovaiskio–E. Gudavičiaus teorijos) „pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu“, tiksliai nežinoma, tačiau tai, kad [[1236]] m. [[Haličas|Haličo]]-[[Volynė]]s didysis kunigaikštis [[Danila Romanovičius]] su Mindaugu derėjosi kaip su visos Lietuvos valdovu leidžia manyti, jog pastarasis didžiuoju kunigaikščiu tapo [[1236]] m. ar šiek tiek anksčiau.
 
[[1244]] m. prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] valdžią sukilusiems pietiniams [[kuršiai|kuršiams]] pasiprašius Mindaugo globos, 1244-1245 m. žiemą pastarojo vadovaujama [[LDK]] kariuomenė, tada nesėkmingai bandžiusi užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytą buvusią kuršių [[Embūtė]]s (dabar − [[Latvij]]oje, [[Liepojos raj]]ono rytuose) pilį, visame tuometiniame Pietų Kurše (t. y. būsimoje „žemaičių dounininkų“ teritorijoje, – nepainioti su dabartinės, [[Kuršas|latviškosios Kurzemės]] pietine dalimi) ir galbūt nedidelėje tuometinio Šiaurės Kuršo dalyje (dab. Liepojos rajono pietinėje dalyje) laikinai įtvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikščio administraciją.
 
== 1249-1254 m. vidaus karas. Mindaugo krikštas ir jo išdavos ==
[[Image:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|left|270px|1248 m. išsiplėtusio Mindaugo domeno ir svarbesnių Mindaugo pilių lokalizacijos schema (pagal [[Gintautas Zabiela|G. Zabielą]])]]
 
[[File:750th anniversary of the crowning of Mindaugas Reversum.jpg|thumb|left|200 litų sidabro ir aukso moneta (2003 m.) 750-osioms Mindaugo karūnavimo metinėms.]]
 
[[1248]] m. pab. ar pačioje [[1249]] m. pr. Mindaugui iš savo sūnėnų (našlaičių Daujoto (?) sūnų) [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]] bei šiųdviejų kunigaikščių motinos brolio, visą ar dalį tuometinės [[Žemaitija|Žemaitijos]] valdžiusio Vykinto atėmus jų tėvonijas, [[1249]] m. pavasarį ar vasarą Lietuvoje kilo vidaus karas (sprendžiant iš Volynės metraščio, tas karas kilo dėl „[[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]]“; pasak daugumos istorikų, Tautvilas su Gedvydu ''Lietuvos žemę'' ar jos dalį valdė iki 1248 m.). Mindaugo brolėnus stipria [[ukrainiečiai|volynėnų]] ir [[polovcai|polovcų]] kariuomene nedelsdama parėmė Haličo-Volynės valstybė; Tautvilas apie [[1250]] m. pr. dar atvyko į [[Ryga|Rygą]], ten apsikrikštijo, užsitikrino Livonijos katalikų bažnyčios hierarchų bei (neilgam laikui) [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] paramą kovoje su Mindaugu ir tikriausiai apsiskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vis dėlto iki [[1254]] m. trukęs Mindaugo karas su jo (centralizatoriška?) politika nepatenkintais vidaus oponentais (dauguma aukštaičių, rytinių (Vidurio Lietuvos) [[Žemaitija|žemaičių]], [[Nalšia|nalšėnų]] ir [[jotvingiai|jotvingių]] 1249-1254 m. vidaus karo metu liko ištikimi Mindaugui) ir jų užsienio rėmėjais baigėsi visiška Mindaugo pergale. [[1251]] m. vasarį ar kovą apsikrikštijęs (šio krikšto iniciatorius buvo Livonijos krašto magistras Andrius Štirijietis) ir visokeriopą [[Livonijos ordinas|Vokiečių ordino Livonijos šakos]] palaikymą užsitikrinęs Mindaugas greitai išardė ir įveikė antilietuvišką tikrosios Lietuvos („Lietuvos žemės“) kunigaikščių [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]], Haličo-Volynės, pietinių jotvingių ir vakarinių žemaičių koaliciją (daugumą Tautvilą palaikiusių lietuvių ir jotvingių Mindaugas nugalėjo ar perviliojo į savo pusę dar iki 1252 m. pab.).
 
[[Vaizdas:Palaimintasis_Vitas_17c.jpg|thumb|left|200px|Mindaugo krikštas (nežinomo XVII a. Lietuvos dailininko paveikslo, vaizduojančio vyskupą Vitą, fragmentas)]]
 
Netrukus po Mindaugo ir kelių šimtų (?) jo artimųjų bei vasalų katalikiško krikšto (Volynės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus), t. y. [[1251]] m. [[liepos 17]] d., [[LDK|Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] [[popiežius|popiežiaus]] [[Inocentas IV|Inocento IV]] Milane surašyta [[bulė|bule]] buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuosavybės“ teises, – taip Lietuvą kaip suverenų europinės politikos subjektą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų [[Europa|Europos]] autoritetas, taigi ir pati Europa.
 
[[Image:Mindaugo_aktas_su_antspaudu.jpg|thumb|216 px|Sėlos dovanojimo Vokiečių ordinui aktas su Mindaugo anspaudu]]Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą<ref>Arba ''Marfą'', – Lietuvos ir Volynės [[1219]] m. taikos sutarčiai skirtos [[Volynės metraštis|Volynės metraščio]] dalies paleografinė analizė ir įvairių rusėniškų šaltinių genealoginio pobūdžio žinių sugretinimas leidžia spėti, kad ši valdovė buvusi ne tariamai Mindaugo [[1251]] m. prie ''Tviremet''' (=Vembutų?) pilies nukauto Vismanto našlė (pastaroji, pasak Volynės metraščio, atiteko tada Vismantą nukovusiam ''Mindaugaičiui''), o ~1219 m. už dar jauno Mindaugo ištekinta Haličo kunigaikščio Mstislavo Sėkmingojo duktė ir Danilos Romanovičiaus pirmosios žmonos Anos sesuo (žr. Matusevičiūtė O., Mindaugo kapas (istorinė apysaka), V., 1999, p. 12).</ref> popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. [[1253]] m. [[liepos 6]]-ąją<ref>Pagal [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] datavimą; Mindaugo vainikavimo diena šis istorikas yra siūlęs laikyti ir 1253 m. liepos 13-ąją.</ref> arba [[birželio 29]]-ąją<ref>Pagal [[Tomas Baranauskas|T. Baranausko]] datavimą.</ref> (sekmadienį, kuris tais metais sutapo su šv. apaštalų Petro ir Povilo švente) Mindaugas ir Morta gal specialiai vainikavimo iškilmėms sumūrytoje pirmojoje [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedroje]] (pasak dalies lietuvių archeologų bei architektūros istorikų), o gal dab. [[Palatavio piliakalnis|Palatavio piliakalnyje]] esą stovėjusioje Latavos pilyje (pasak T. Baranausko) buvo vainikuoti ([[Ryga|Rygos]] meistrų nukaldintomis [[karūna|karūnomis]]) Lietuvos karaliumi ir karaliene. Netrukus po to (1253 m. liepą) mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Mindaugas [[Vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] atidavė visą [[Nadruva|Nadruvą]], visą [[Karšuva|Karšuvą]] (t. y. maždaug pusę tuometinės Žemaitijos) ir pusę [[Dainava (baltų žemė)|Dainavos]], [[1255]] m. – taip pat visą [[Sėla|Sėlą]], o [[1259]] m. [[rugpjūčio 7]] d. – jau visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki [[Šventoji|Šventosios]] rytuose), visą [[Skalva|Skalvą]] ir beveik visą Dainavą.
 
Su Haličo-Volynės didžiuoju kunigaikščiu Danila Romanovičiumi Mindaugas susitaikė apie [[1254]] m. pab. ([[1255]] m. taika dar buvo sustiprinta Mindaugui ar [[Vaišelga]]i už Danilos sūnaus [[Švarnas|Švarno]] ištekinus Mindaugo dukterį). [[1258]]-[[1259]] m. žiemą šią taiką nutraukė [[Aukso orda|Aukso ordos]] karvedžio Burundajaus vadovaujamos [[totoriai|totorių]] ir jų priverstinių sąjungininkų volynėnų kariuomenės žygis, kurio metu buvo nusiaubta ne tik [[Aukštaitija|tikroji Lietuva]], bet ir [[Nalšia]] bei [[Dainava (baltų žemė)|Dainava]] (iš popiežiaus [[Aleksandras IV|Aleksandro IV]] 1260 m. bulės matyti, kad nuo šio totorių ir volynėnų puolimo nukentėjo didesnė LDK dalis). Dalis istorikų svarbiausiu Burundajaus žygio akstinu laiko „antitotorišką“ karaliaus Mindaugo politiką, – žinoma, kad 1255 m. jis netgi planavo ir jau buvo pradėjęs (netikėtai nutrūkusį) Lietuvos kariuomenės žygį į totorių valdomą [[Kijevas|Kijevą]].
 
== Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės. Paskutinieji Mindaugo valdymo metai ==
Padrąsintas po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] kilusio antivokiško prūsų ir kitų baltų sukilimo bei pakurstytas [[LDK]] submonarcho [[Treniota|Treniotos]], [[1261]] m. vasaros pab. ar rudens pradžioje Mindaugas atsimetė nuo [[krikščionybė]]s; išvijęs iš LDK beveik visus joje buvusius vokiečius ir susigrąžinęs [[1259]] m. jo paties Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją, jis vėl atnaujino LDK karą su kryžiuočiais.
 
[[1268]] m. popiežius [[Klemensas IV]] vienoje savo bulių Mindaugą pavadino „šviesios atminties valdovu“, – toks Mindaugo įvardijimas ne vieną istoriką privertė suabejoti Mindaugo [[1261]] m. apostazės realumu; vis dėlto tą apostazę nepriklausomai vienas nuo kito patvirtina net keturi iš skirtingų kraštų (Volynės, Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos) kilę XIII-XIV a. šaltiniai, o Klemensas IV 1268 m. galėjo būti tiesiog nieko negirdėjęs apie Mindaugo atsimetimą nuo krikščionybės, nes popiežiumi jis tapo jau po Mindaugo mirties<ref>Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., V., 1987, p. 274, 275.</ref><ref>Baranauskas T., Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos // „Voruta“, Nr. 6 (504), 2002-03-23.</ref>.
 
[[1263]] m. rudenį Mindaugą (kartu galbūt ir jo sūnus Ruklį bei Girstautą) nužudė [[Treniota|Treniotos]] (?) vadovaujami suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra [[Agluona]] (dabar – Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pusmečiui tapo Treniota, o [[1264]] m. pavasario pab. (?) – Mindaugo sūnus [[Vaišelga]].
 
==Išnašos ir nuorodos==
{{ref}}
 
==Taip pat skaitykite:==
{{Wikiquote}}
* [http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=10060763.lt E. Gudavičius apie Mindaugo vainikavimo datą, vietą ir aplinkybes]
 
* [[Voruta]]
 
{{start box}}
{{s-reg}}
{{succession box | before = [[Daujotas]] (?)| title = Lietuvos didysis kunigaikštis|years=~[[1236]]-[[1251]],[[1261]]-[[1263]]| after = [[Treniota]]}}
{{succession box | before = –| title = Lietuvos karalius|years=[[1251]]-[[1261]]| after = [[Vytautas]]}}
{{end box}}
 
[[Category:Lietuvos didieji kunigaikščiai]]
[[Category:Lietuvos karaliai]]
 
[[bat-smg:Mindaugs]]
[[be:Міндоўг]]
[[be-x-old:Міндоўг]]
[[cs:Mindaugas]]
[[de:Mindaugas I. (Litauen)]]
[[en:Mindaugas]]
[[eo:Mindaugas]]
[[es:Mindaugas]]
[[et:Mindaugas]]
[[fr:Mindaugas]]
[[it:Mindaugas]]
[[ja:ミンダウカス]]
[[ku:Mîndaugas]]
[[lv:Mindaugs]]
[[no:Mindaugas I av Litauen]]
[[pl:Mendog]]
[[pt:Mindaugas]]
[[ru:Миндовг]]
[[sv:Mindaugas I]]
[[uk:Міндовг]]
[[zh:明道加斯]]