Langobardai: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 660 pridėta baitų ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
'''Langobardai''' ({{de|Langobarden}}) – viena iš [[germanai|germanų]] genčių., [[Ikilusi a.]] gyvenoŠiaurės Europos, kuri apsigyveno [[ElbėDunojus|Dunojaus]]s žemupyjeslėniuose, kairiajameo jos krante.čia įsiveržė į [[IV a.Bizantija|IVBizantijos]] valdomą [[V a.Italija|Italiją]] apsigyvenovadovaujant [[DunojusAlboinas|DunojausAlboinui]]. vidurupioJie baseineįkūrė Italijos karalystę, gyvavusią iki [[774]] m., kai ją užėmė [[frankai]]. Pagal juos pavadintas Italijos regionas [[Lombardija]].
 
Išsamiausias istorinis šaltinis apie lombardų kilmę ir istoriją yra Pauliaus Deakono ''Historia gentis Langobardorum'', parašyta VIII a. Paulius daug žinių sėmėsi iš VII a. ''Origo Gentis Langobardorum''. Origo pasakoja apie mažą gentį ''Winnili''<ref>Priester, 16. Iš senovės germanų kalbos ''Winnan'' reiškia "kovojantys", "laimintys".</ref>, gyvenusią pietų [[Skandinavija|Skandinavijoje]]<ref name="dick">Harrison, D. & Svensson, K. (2007). ''Vikingaliv'' Fälth & Hässler, Värnamo. 978-91-27-35725-9 p. 74</ref>. Jie pasidalino į tris grupes ir vena iš jų išvyko ieškoti naujų žemių. Išvykimo priežastis tikriausiai buvo gyventojų perteklius<ref>Menghin, 13.</ref>. Išvykstantiems vadovavo broliai Ybor ir Aio bei jų motina Gambara<ref>Priester, 16. Grimm, ''Deutsche Mythologie'', I, 336. Old Germanic for "[[Strenuus]]", "[[Sybil]]".</ref>. Jie atvyko į ''Scoringa'' sritį, kuri tikriausiai buvo [[Baltijos jūra|Baltijos]] krantas<ref>Priester, 16</ref> arba [[Elbė]]s<ref>Hammerstein, 56.</ref> žemupys. Šią sritį valdė [[vandalai]], o jų vadai broliai Ambri ir Assi liepė pasirinkti: kariauti arba mokėti duoklę.
 
''Winnili'' buvo jauni ir narsūs, tad atsisakė mokėti duoklę.
 
[[Tacitas]] ir Stabonas teigia, jog langobardai [[I a.]] gyveno [[Elbė]]s žemupyje, kairiajame jos krante. [[IV a.|IV]]–[[V a.]] apsigyveno [[Dunojus|Dunojaus]] vidurupio baseine.
 
[[568 m.]] langobardų vadovaujama [[saksai|saksų]], [[sarmatai|sarmatų]] ir kitų genčių sąjunga, spaudžiama [[avarai|avarų]] puolė Šiaurės Italiją. Iš [[Bizantija|Bizantijos]] langobardai atėmė [[Lombardija|Lombardiją]] (čia išliko genties pavadinimas), Tusciją (dabar [[Toskana]]) ir sukūrė langobardų karalystę. Jos sostinė buvo [[Pavija]].
 
Po karaliaus [[Alboinas|Alboino]] mirties [[VI a.]] II pusėje užkariautos Spoleto ir [[Benevento kunigaikštystė|Benevento]] teritorijos tapo savarankiškomis hercogystėmis. Karalystė buvo atkurta [[584 m.]] [[773]]–[[774 m.]] langobardų karalystę užkariavo [[frankai|frankų]] valdovas [[Karolis Didysis]].<ref>[[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], VI t. MELI institutas, Vilnius.</ref>
 
== Šaltiniai ==
3 689

pakeitimai