Vakarų slavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Maždaug V a. slavai plėtėsi į vakarus į [[Oderis|Oderio]]-[[Vysla|Vyslos]] erdvę ir į dabartinę Vokietiją iki Elbės ir Zalės. Vėliausiai iki V a. pabaigos slavai apsigyveno Viduriniame Dunojaus baseine (dabartinė Slovakija, Vengrija, taip pat dabartinė Pietų Moravija). Pats procesas vyko daug komplikuočiau, taip, pvz., dabartinė slovakijaSlovakija greičiausiai buvo apgyvendinama tiek iš šiaurės, tiek iš pietų per keletą bangų. Antroje VI a. pusėje langobardams traukiantis nuo Dunojaus, slavai plintaplito į Panoniją, Noriką ir Karintiją iki pat dabartinės Aukštutinės Austrijos, StejermarkoŠtirijos, Karintijos ir Krainos, net iki [[Tirolis|Tirolio]].

Pietiniai vakarų slavai apie 623 m. sukūrė [[Samo valstybė|Samo valstybę]], kaip atsaką į avarų įsiveržimą į Panoniją. Prieš VIII a. pabaigą buvo susikūrusi Moravijos kunigaikštystė ir Nitros kunigaikštystė dabartinėje slovakijojeSlovakijoje, joms susivienijus 833 m. susikūrė Didžioji Moravijos Kunigaikštystė, kuri greitai plėtėsi, tačiau X a. pirmoje pusėje buvo sužlugdyta iš Azijos kilusių vengrų (madjarų) klajoklių genčių. Centrinės Didžiosios Moravijos gyventojai slavų tekstuose vadinami "Slovieni" (t.y. slavai) arba "moravų tautos". "Slovieni: vadinti ir slavai gyvenę dabartinėje Vengrijoje, Slovėnijoje ir [[Slavonija|Slavonijoje]] - iš to kilę dabartiniai "slovakų" ir "slovėnų" vardai.