Bilevičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Robbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ru:Биллевичи
Eilutė 3:
 
== Istorija ==
Giminės pradininkas [[XV a.]] šaltiniuose minimas Daugirdas Bilevičius. Dar [[XVI a.]] pradžioje giminė suskilo į dvi šakas: ''Bilevičius Stankevičius'' ir ''Bilevičius''. Prasidėjus [[reformacija]]i Bilevičiai Stankevičiai tapo [[evangelikai liuteronai|evangelikais liuteronais]]. Kita šaka, Bilevičiai, XVI a. viduryje perėjo į [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] tikėjimą. Vėliau dalis Bilevičių tapo [[katalikai]]s. [[XVIII a.]] Bilevičių moteriškoji linija liko protestantiška. Kataliko [[Albertas Bilevičius|Alberto Bilevičiaus]] vadovaujami bajorai [[1724]] m. nugriovė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčią. [[XIX a.]] dalis Bilevičių sulenkėjo, [[XX a.]] išsikėlė gyventi į [[Lenkij]]ą, kiti įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą.
 
Garsiajame lenkų rašytojo [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičiaus]] istoriniame romane „Tvanas“ minimi net keturi Bilevičiai - išmintingi, nenuilstantys patriotai. Du broliai (Albrechtas ir Steponas) Bilevičiai dalyvavo [[1655]] m. Kėdainių suvažiavime ir pasirašė [[Kėdainių sutartis|uniją]] su [[švedai]]s. Į vieną iš Varšuvos seimų susirinko net šeši Bilevičiai: Aleksandras, Chrizostomas, Chvalibogas, Jonas Karolis, Teodoras ir Jonas Merkelis. [[1733]] m. [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovo Leščinskio]] rinkimuose tap pat dalyvavo šei žemaičiai Bilevičiai: Aleksandras, Antanas, Petras, Steponas, Tadas ir Viktoras.<ref>[http://www.spauda.lt/voruta/tekstai/bilev.htm Bilevičiai. Spauda.lt]</ref>