Krymo karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: wa:Guere di Crimêye |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
|-
!colspan=2 bgcolor=#cccc99|'''Krymo karas'''
|-
!colspan='2' style='font-weight:normal;font-size:11px;'|[[Image:Malakhov1.jpg|300px]]<br />
Francio Robudo panoraminis paveikslas '''Sevastopolio apsiaustis''' (1904).|
|-
|Taip pat žr.||[[Prancūzijos istorija]]<br>[[Jungtinės Karalystės istorija]]<br>[[Rusijos istorija]]
eilutė 9 ⟶ 12:
|Data||1854-56
|-
|Vieta||[[Krymas|Krymo pusiasalis]], [[Balkanai]], [[Juodoji jūra]], [[Baltijos jūra]], [[Ramusis vandenynas]]
|-
|Rezultatas||Sąjungininkų pergalė, [[Paryžiaus sutartis]]
|-
|colspan=2|
{| border=1 width=300 cellpadding=2 cellspacing=0
|-
!colspan=2 bgcolor=#cccc99|
|-
| width=50% bgcolor=#dddddd|
{| style='font-size:11px;'
<tr><td>[[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos imperija]]</td><td>[[Image:Flag of the United Kingdom.svg|30px]]</td></tr>
<tr><td>[[Prancūzija|Prancūzijos imperija]]</td><td>[[Image:Flag of France.svg|30px]]</td></tr>
<tr><td>[[Osmanų imperija]]</td><td>[[Image:Late ottoman flag.png|30px]]</td></tr>
<tr><td>[[Sardinijos karalystė|Sardinija]]</td><td>[[Image:Flag of Italy (1861-1946).svg|30px]]</td></tr>
|}
| valign='top' width='50%' bgcolor='#dddddd'|
{|
<tr><td>[[Rusijos imperija]]</td><td>[[Image:Flag of Russia.svg|30px]]</td></tr>
<tr><td>[[Bulgarų legionas]]</td><td>[[Image:Flag of Bulgaria.svg|30px]]</td></tr>
|}
|-
!colspan=2 bgcolor=#cccc99|Pajėgos
|-
|
| valign='top'|
700 000 <ref>Военная Энциклопедия, М., Воениздат 1999, т.4, стр.315</ref> rusų<br /> 4000 bulgarų
|-
!colspan=2 bgcolor=#cccc99|Aukos
|-
|374 600 žuvo iš viso<ref name="canalacademie.com">[http://www.canalacademie.com/1854-la-Guerre-de-Crimee.html '''Napoleon III''', Pierre Milza, Perrin edition, 2004]</ref> '''Prancūzų''': 100 000<ref name="canalacademie.com"/><br />iš jų 10 240 nužudyti mūšiuose; 20 000 mirė nuo sužeidimų; 70 000 - nuo ligų<br />'''Britų''': 2755 nužudyti mūšiuose; 2019 mirė nuo sužeidimų; 16 323 - nuo ligų<br />'''Sardiniečių''': 36 nukentėjo<br />'''Italų''': 2050 mirė dėl visų išvardytų priežasčių<ref name="autogenerated1">John Sweetman, ''Crimean War, Essential Histories 2'', Osprey Publishing, 2001, ISBN 1 84176 186 9, p.89</ref><br />'''Turkų''': 250 000<br />buvo sužeista 200 000;<ref>Военная Энциклопедия, М., Воениздат 1999, т.4, стр.317</ref><br />iš viso žuvo 50 000<ref>Clive Pointing, ''The Crimean War: The Truth Behind the Myth'', Chatto & Windus, London, 2004, ISBN 0 7011 7390 4, p.344</ref>
| valign='top'|
522 000<ref>Военная Энциклопедия, М., Воениздат 1999, т.4, стр.317
</ref><ref>The Osprey Companion to Military History, R Cowley and G Parker (eds.), Osprey Publishing, 1996, ISBN 1 85532 663 9, p.116 </ref> buvo nužudyti, sužeisti ir mirė nuo ligų, <ref>Dupuy and Dupuy The Encyclopedia of Military History, Macdonald and Jane's, 1970, p.829 gives the following figure for the Russian casualties: 256,000 total, of which 128,000 battle casualties</ref><br /> iš kurių žuvo nuo 60 000<ref>Royle. The Books "Crimea" and The Great crimean war"</ref> iki 110 000<ref name="autogenerated1" /><ref>Clive Pointing, ''The Crimean War: The Truth Behind the Myth'', Chatto & Windus, London, 2004, ISBN 0 7011 7390 4, p.344 gives the number of Russian dead as 475,000 which is much too high, probably a result of confusing the number of dead and wounded with the number of dead</ref>
Kiti nuostoliai:<br />143 000 mirė ir 81 000 buvo sužeisti, iš kurių 25 000 žuvo mūšiuose; 16 000 mirė nuo sužeidimų;<br />89 000 mirė nuo ligų<ref>Зайончковский А. М. Восточная война 1853—1856. СПб:Полигон, 2002</ref><ref>Восточный вопрос. Энциклопедический Словарь Ф. А. Брокгауза и И. А. Ефрона</ref>
|}
|}
eilutė 43 ⟶ 60:
Tuo pačiu metu britų vyriausybė atsiuntė lordą Stratfordą, kuris sužinojo apie Menšikovo pastangas. Diplomatinėmis priemonėmis Lordas Stratfordas įtikino sultoną atmesti siūlomą sutartį, kuri grėsė nepriklausomybės praradimu. Netrukus po žlugusios Menšikovo misijos, caro armija įžengė į [[Moldova|Moldovą]] ir [[Valakija|Valakiją]] (Osmanų imperijos kunigaikštystes, kuriose Rusijai buvo pripažįstamos stačiatikių globos teisės), pasinaudojusi tuo pretekstu, kad sultonas nesugebėjo išspręsti ginčų dėl bažnyčių Šventojoje žemėje. Nikolajus tikėjosi, kad Europos didžiosios valstybės labai neprieštaraus dėl kelių kaimyninių Osmanų imperijos provincijų [[aneksija|aneksijos]], ypač atsižvelgiant į Rusijos vaidmenį malšinant [[1848]] m. revoliucijas.
===Citatos===
{{reflist|1}}
{{Commonscat|Crimean War}}
| |||