Profesinė sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kellogg257 (aptarimas | indėlis)
Kellogg257 (aptarimas | indėlis)
Eilutė 35:
 
Profsąjungos paprastai kritikuojamos už tai, jog, užtikrindamos saugią jau dirbančių darbuotojų padėtį, jos dar labiau apsunkina darbo paieškas jo neturint. Profsąjungų kritikai teigia, jog suderėtas atlyginimo minimumas neleidžia priimti į darbą žmonių, kurių kvalifikacija nepakankama tam geram atlyginimui uždirbti ([[Milton Friedman]], 1962 m darbai). Tačiau net ir nesant profsąjungų įvairūs bandymai įsitvirtinti iš pradžių dirbant labai pigiai ar ir be atlyginimo (liberalų dažnai siūlomas kelias) ne visada baigiasi sėkmingai. Naujesni eksperimentiniai tyrimai (Card ir Krueger, 1995) rodo, jog minimalaus darbo užmokesčio įvedimas nedarbo mastui įtakos neturi (Šaltinis: Card David, Krueger Alan. (1995). ''Myth and measurement: The new econimics of the minimum wage''. Princeton, NJ. Princeton University Press).
 
 
Revoliucijos siekiantys komunistai ([[Karlas Marksas]] ir kiti) profsąjungas kritikavo už tai, kad jos sukuria daliai darbininkų patenkinamas gyvenimo sąlygas, kurias turėdami, jie nebesiekia socialistinės revoliucijos.