Simonas Aleksandravičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

1769 m. liepos viduryje nuo jo parašyto ir išsiuntinėto rašto „Pakvietimas į įvairius sodžius nuo sukilusių vyrų, kad visi stotų su visokiais ginklais: šaudyklėmis, ietimis, berdyšiais šiandien, t. y. [[liepos 19]] d., kurią ir šis raštas išduotas“, praktiškai prasidėjo masinis sukilimas. Rugpjūčio mėn. išrinktas į sukilėlių vadovybevadovybę, vadinamąją Komandą, į kurią įėjo [[Mykolas Pauga]], [[Martinjonas Radvila]] ir kiti sukilimo vadovai. Į Vilnių rašė skundus karališkajai komisijai, grasinamus laiškus dvarininkams, pasirašinėjo valstiečių pasus. Ieškojo ryšių su [[1768]] m. įsteigtos [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]] atstovais.

Pirmą kartą suimtą S. Aleksandravičių sukilėliai išvadavo. Antrą kartą suimtas buvo teisiamas [[Kaune]]. 1770 m. rugsėjo mėn. [[Raseiniai|Raseiniuose]], kur į seimelį rinkdavosi [[Žemaitija|Žemaitijos]] seniūnijos bajorai, nuteistas mirti. Tardomas gynė valstiečius, reikalavo gerinti jų sunkią padėtį ir teisti ekonomijos valdininkus. <ref>Rimantas Marčėnas. {{VLE|I}}, 312 psl. </ref>