Bizantija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 baitai pašalinti ,  prieš 12 metų
(reflist)
[[Image:Aya sofya.jpg|thumb|Kaip Konstantinopolio patriarchato visuotinio prestižo išraišką ir simbolį, Justinianas pastatė Dievo Šventos Išminties Bažnyčią, [[Hagia Sophia]], kuri buvo užbaigta per keturis su puse metų (532–537 m.).]]
 
Pagal Joseph Raya, "Bizantijos kultūra ir Rytų Stačiatikių Bažnyčia yra vienas ir tas pats."<ref>Raya, [http://rumkatkilise.org/rayabyzantium.htm#cooliris The Byzantine Church and Culture]</ref> Išlikus imperijaiRytų rytuoseimperijai, imperatorius užsitikrino teisę kištis į bažnyčiosBažnyčios reikalus. Bizantijos valstybė iš pagonybės laikų paveldėjo religinių reikalų tvarkymo praktiką ir ji buvo pritaikyta krikščionių bažnyčiaiBažnyčiai. Pagal Eusebijaus Cezarėjiečio sudarytą modelį, bizantiečiai imperatorių laikė [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] atstovu ar pasiuntiniu, ypač atsakingu už krikščionybės platinimą tarp pagonių ir religijos "išorę" t.y. administravimą ir finansus. Tačiau imperatoriaus vaidmuo niekada neišsivystė į tikslią įstatymais apibrėžtą sistemą<ref name="M14">Meyendorff (1982), 13</ref>.
 
Nusmukus Romai ir nuolat esant vidiniams kivirčams kituose rytų patriarchatuose, Konstantinopolio bažnyčiaBažnyčia VI-XI a. buvo turtingiausias ir įtakingiausias krikščionybės centras<ref name="M19">Meyendorff (1982), 19</ref>. Net kai imperija patyrė nuosmūkį, bažnyčiaBažnyčia, kaip institucija, turėjo didžiausią įtaką tiek imperijoje, tiek už jos sienų. George Ostrogorsky pažymi:
{{Pcitata|Konstantinopolio patriarchatas išliko stačiatikių pasaulio centru su pavaldžiomis vyskupijomis ir archivyskupijomisarkivyskupijomis Mažojoje Azijoje, Balkanuose, prarastuose Bizantijai, kaip ir Kaukaze, Rusijoje ir [[Lietuva|Lietuvoje]]. Bažnyčia išliko stabiliausiu elementu Bizantijos imperijoje<ref name="M130">Meyendorff (1982), 130</ref>.}}
 
=== Vyriausybė ir biurokratija ===
Anoniminis naudotojas