Pirmoji [[stačiatikiai|stačiatikių]] šventyklašventovė [[Kaunas|Kaune]] pastatyta XVI a. pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyje]], Kumelės gatvėje. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
[[1930]] m. ministrų kabinetas [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]s padidinimui skyrė 75. 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10. 000 litų. Kadangi visų šių lėšų vistiek neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos. Naujoji šventyklašventovė pastatyta [[1935]] metais stačiatikių kapinėse. [[1937]] m. parapijoje buvo 45604 560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio garbinimui būdavo statomaišstatoma [[Surdegio Dievo Motinos ikona|Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona]], kuri sobore yra ir dabar.
[[1945]] m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. [[1947]] m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė|Kristaus Prisikėlimo cerkve]]. [[1957]] m. soborui priklausė 23852 385 stačiatikiai.
