09:57, 3 vasario 2009 versija taisyti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas tvarkyti ← Prieš tai darytas keitimas		10:29, 3 vasario 2009 versija taisyti anuliuoti Mindofw (aptarimas \| indėlis) 1 033 keitimai papildymai Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Rustem-Autoportret-3.jpg\|thumb\|Jonas Rustemas. Autoportretas, (aliejus,). [[Vroclavas\|Vroclavo]] liaudies muziejus]]▼ ~~{{tvarkyti}}~~ '''Jonas Rustemas''' (g. [[1762]] m. Pėroje, [[Konstantinopolis\|Konstantinopolio]] priemiestis – [[1835 m.]]) - dailininkas, įtakojęs XIX a. lietuvių dailės raidą, dailės pedagogas. ▲[[Vaizdas:Rustem-Autoportret-3.jpg\|thumb\|Jonas Rustemas. Autoportretas, aliejus, Vroclavo liaudies muziejus]] Jonas Rustemas (1762–1835). Šio taip stipriai paveikusio XIX a. lietuvių dailės raidą dailininko kilmė yra iki šiol neaiški. Yra žinoma, kad dešimties metų pateko pas [[Čartoriskiai\|Čartoriskį]] į Pulavų dvarą Lenkijoje, kur piešimo pagrindų mokėsi pas Čartoriskių namų mokytoją J. P. Norbleną [[Varšuva\|Varšuvoje]]. Manoma, kad 1788–1790 m. J. Rustemas praleido Vokietijoje. Nuo 1788 metų priimamas į "Uoliuojo lietuvio" [[masonai\|masonų]] ložę. == Biografija == ~~Jono Rustemo kūrybos sritys – tai [[tapyba]], [[grafika\|piešiniai]], [[kortos]], [[gyvieji~~ Rustemo motina prancūzė, tėvas graikas. 10 metų Rustemą Podolės žemių generolas [[Adomas Kazimieras Čartoriskis]] (1734-1823), sužavėjęs geru berniuko prancūzų kalbos mokėjimu, atsivežė į Pulavų dvarą ([[Lenkija]]). Čia Rustemą piešimo pagrindų mokė [[Čartoriskiai\|Čartoriskių]] namų mokytojas [[Jean-Pierre Norblin de La Gourdaine\|Žanas Pjeras Norblenas]] (1745-1830). Norblenui visam laikui persikėlus į [[Varšuva\|Varšuvą]], Rustemas persikėlė gyventi, Varšuvoje baigė mokyklą, studijavo menus. ~~paveikslai]], architektūrinis švenčių apipavidalinimas. [[žanras\|Žanrų]] požiūriu jo~~ ~~kūryboje atrandami [[portretas\|portretai]], [[dailė\|peizažai]], [[buitinis žanras\|buitinės scenos]]. Dingo beveik visos jo sukurtos neportretinės drobės. O apie portretus galime šnekėti~~ Manoma, kad 1788–1790 m. Jonas Rustemas praleido [[Vokietija\|Vokietijoje]]. Nuo 1788 m. „Uoliuojo lietuvio" [[masonai\|masonų]] ložės narys. Nuo 1790 m. ilgą laiką gyveno Lietuvoje, keliaudamas iš dvaro į dvarą. Tapė portretus, vertėsi privačiomis dailės pamokomis. taip pat tik su išlygomis. Vis dėlto J. Rustemas nutapė kone visą Vilniaus ir dalies Lietuvos tarp 1800–1830 m. aukštuomenę. Ilgą laiką jo portretai buvo vertinami ne dėl jų meninės išraiškos, o visų pirma dėl skambių asmenybių pavardžių. ~~Dauguma J. Rustemo darbų nedatuoti, todėl sunku nustatyti chronologinę~~ == Kūryba == ~~seką. Dėl šios priežasties dailininko portretus patogiau analizuoti skirstant~~ Jono Rustemo kūrybos sritys – tai [[tapyba]], [[grafika\|piešiniai]], [[kortos]], gyvieji [[paveikslas\|paveikslai]], architektūrinis švenčių apipavidalinimas. [[žanras\|Žanrų]] požiūriu jo kūryboje atrandami [[portretas\|portretai]], [[dailė\|peizažai]], [[buitinis žanras\|buitinės scenos]]. Dingo beveik visos jo sukurtos neportretinės drobės. O apie portretus galime šnekėti taip pat tik su išlygomis. Vis dėlto J. Rustemas nutapė kone visą Vilniaus ir dalies Lietuvos tarp 1800–1830 m. aukštuomenę. Ilgą laiką jo portretai buvo vertinami ne dėl jų meninės išraiškos, o visų pirma dėl skambių asmenybių pavardžių. ~~į atskiras grupes: tai visafigūriai, pusiaufigūriai ir biustiniai portretai.~~ ~~Visafigūrių portretų išliko nedaug. Tai poriniai Antano ir Onos Vankavičių,~~ Dauguma Jono Rustemo darbų nedatuoti, todėl sunku nustatyti chronologinę seką. Dėl šios priežasties dailininko portretus patogiau analizuoti skirstant į atskiras grupes: tai visafigūriai, pusiaufigūriai ir biustiniai portretai. Visafigūrių portretų išliko nedaug. Tai poriniai Antano ir Onos Vankavičių, grupinis Marijos ir Adomo Mirskių su Barbora Šumskyte (apie 1808) bei [[Mykolas Riomeris\|Mykolo Riomerio]] (1820) portretas. ~~J. Rustemo portretuose susijungia sentimentalaus švietėjiško [[klasicizmas\|klasicizmo]]~~ J. Rustemo portretuose susijungia sentimentalaus švietėjiško [[klasicizmas\|klasicizmo]] ir ankstyvojo [[romantizmas\|romantizmo]] bruožai. Vieni įdomiausių yra buitiniai piešiniai. Juose užfiksuotos scenos iš kasdieninio gyvenimo, vaizduoti įvairaus luomo atstovai darbo ar poilsio metu. Su šiais piešiniais į Lietuvos dailę atėjo visai nauji personažai ir motyvai: miesto amatininkai, cirko žonglieriai, aristokratinė publika, orkestro muzikantai, kareiviai, dvasininkai. Juose juntama J. Rustemo mokytojo ~~ir ankstyvojo [[romantizmas\|romantizmo]] bruožai.~~ ~~Vieni įdomiausių yra buitiniai piešiniai. Juose užfiksuotos scenos iš~~ ~~kasdieninio gyvenimo, vaizduoti įvairaus luomo atstovai darbo ar poilsio~~ ~~metu. Su šiais piešiniais į Lietuvos dailę atėjo visai nauji personažai ir motyvai: miesto amatininkai, cirko žonglieriai, aristokratinė publika, orkestro~~ ~~muzikantai, kareiviai, dvasininkai. Juose juntama J. Rustemo mokytojo~~ J. P. Norblino realistinių piešinių įtaka. ~~Dar vieną labai įdomią J. Rustemo kūrybos dalį sudaro kortos. Jos~~ ~~yra unikalios ir įdomios tuo, kad J. Rustemas jose pavaizdavo kone visą~~ ~~XIX a. Vilniaus gyvenimą, visus socialinius sluoksnius, madas, papročius,~~ ~~pasilinksminimus, visas Vilniuje gyvenusias tautas su savo aplinkos specifika: tai ir žydai, ir turkai, ir totoriai. Įdomu tai, kad J. Rustemo kortos pagrįstos~~ ~~,,akių“ integravimo į piešinį žaidimu. Šiose kortose galima išvysti ne tik~~ ~~žymių to meto žmonių atvaizdus, bet ir paties dailininko portretą. Kortos~~ ~~nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susijusios tematiškai ar~~ ~~pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja šiuos J. Rustemo~~ kūrinius su kortomis, yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Jos turėjo pakeisti per daug įsisiautėjusį žaidimą ramesniu, ugdančiu žaidėjo estetinį skonį. Panašių tikslų tikriausiai siekė ir J. Rustemas. Jo kortoms nesvetima yra satyra ir groteskas. Pats J. Rustemas šiuos savo kūrinius gana šmaikščiai vadino Terlionių arba fantastiškomis kortomis. J. Rustemo kortose pavaizduotas kone visą XIX a. Vilniaus gyvenimas, visi socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, įvairių Vilniuje gyvenusių tautų atstovai ([[žydai]], ir [[turkai]], ir [[totoriai]]) su savo aplinkos specifika. J. Rustemo kortos pagrįstos „akių“ integravimo į piešinį žaidimu. Šiose kortose galima išvysti ne tik žymių to meto žmonių atvaizdus, bet ir paties dailininko portretą. Kortos nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susijusios tematiškai ar pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja šiuos J. Rustemo kūrinius su kortomis, yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Jos turėjo pakeisti per daug įsisiautėjusį žaidimą ramesniu, ugdančiu žaidėjo estetinį skonį. Panašių tikslų tikriausiai siekė ir J. Rustemas. Jo kortoms nesvetima yra satyra ir groteskas. Pats J. Rustemas šiuos savo kūrinius gana šmaikščiai vadino Terlionių arba fantastiškomis kortomis. [[Piešimo ir tapybos katedra\|Piešimo ir tapybos katedros]] (1797–1832) dėstytojas: 1811 m. buvo paskirtas profesoriumi, o nuo 1819 m. vadovavo šiai katedrai.XIX a. trečiajame dešimtmetyje J. Rustemo – pedagogo ir organizatoriaus autoritetas labai išaugo. Jis energingai komplektavo paveikslų galeriją,▼ ~~organizavo studentų dailės parodas, ieškojo rėmėjų nepasiturintiems~~ == Pedagoginė veikla == ~~studentams, rūpinosi baigiančiųjų mokslo laipsniais ir stipendijomis,~~ ▲Jonas Rustemas buvo [[Piešimo ir tapybos katedra\|Piešimo ir tapybos katedros]] (1797–1832) dėstytojas:. Nuo 1811 m. ~~buvo paskirtas profesoriumi~~profesorius, o nuo 1819 m. ~~vadovavo~~katedros ~~šiai katedrai~~vadovas. XIX a. trečiajame dešimtmetyje J. Rustemo – pedagogo ir organizatoriaus autoritetas labai išaugo. Jis energingai komplektavo paveikslų galeriją, organizavo studentų dailės parodas, ieškojo rėmėjų nepasiturintiems studentams, rūpinosi baigiančiųjų mokslo laipsniais ir stipendijomis, siunčiant juos tobulintis į Peterburgą. J. Rustemas buvo paruošęs Dailės ~~siunčiant juos tobulintis į Peterburgą. J. Rustemas buvo paruošęs Dailės~~ skyriaus pertvarkymo į Dailės fakultetą projektą (1819 m.).~~1820~~ ~~m. prof. J. Rustemas surengė visų dailės katedrų kūrinių parodą, o nuo 1822 m. jos buvo rengiamos kas dveji~~ ~~metai, pavasarį. Parodos rodė katedrų darbo kryptį, metodiką, studentų~~ 1820 m. J. Rustemas surengė visų dailės katedrų kūrinių parodą, o nuo 1822 m. jos buvo rengiamos kas 2 metai, pavasarį. Parodos rodė katedrų darbo kryptį, metodiką, studentų profesinį pasirengimą ir sugebėjimus. Jose studentai galėdavo parduoti kai kuriuos darbus arba gauti užsakymų. Didžiausią susidomėjimą sukėlė pirmoji J. Rustemo organizuota paroda (1820 m.), į kurią buvo atrinkti kelių metų kūriniai. Apie ją gana plačiai rašė Vilniaus spauda. Buvusių dailės katedrų auklėtinių straipsniuose minėtos ir gerosios, ir silpnosios mokymo pusės. Tai padėjo tobulinti mokomąjį darbą, padidino katedrų autoritetą universiteto vadovybės, profesūros, visuomenės akyse. ~~profesinį pasirengimą ir sugebėjimus. Jose studentai galėdavo parduoti~~ ~~kai kuriuos darbus arba gauti užsakymų. Didžiausią susidomėjimą sukėlė~~ ~~pirmoji J. Rustemo organizuota paroda (1820 m.), į kurią buvo atrinkti~~ ~~kelių metų kūriniai. Apie ją gana plačiai rašė Vilniaus spauda. Buvusių~~ ~~dailės katedrų auklėtinių straipsniuose minėtos ir gerosios, ir silpnosios~~ ~~mokymo pusės. Tai padėjo tobulinti mokomąjį darbą, padidino katedrų~~ ~~autoritetą universiteto vadovybės, profesūros, visuomenės akyse.~~ Lenkijos romantizmą reprezentuoja [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universiteto]] [[Piešimo ir tapybos katedra\|Dailės katedrų]] auklėtinių Jono Rustemo, [[Valentinas Vankavičius\|Valentino Vankavičiaus]], [[Vincentas Smakauskas\|Vincento Smakausko]], [[Kanutas Ruseckas\|Kanuto Rusecko]] kūryba, kuri lygiai taip pat sudaro ir Lietuvos XIX a. I pusės dailės branduolį. <ref>[[Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė]]. Mokomoji knyga pagrindinių studijų studentams Europos dailė nuo romantizmo iki moderno, [[Vytauto Didžiojo universitetas]], [[Kaunas]], 2008. </ref>. == Šaltiniai == {{ref}} *[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/21/zvil_01.html „Svetimtautis menininkas, dirbęs Lietuvai“] {{DEFAULTSORT:Rustemas Jonas}}

Jonas Rustemas: Skirtumas tarp puslapio versijų