Vikipedija

Antrasis Balkanų karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Qwarc (aptarimas | indėlis)
11 708 keitimai
S Atmestas 78.62.105.165 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Homo keitimas)
papildymai ir pataisymai
Eilutė 1:
{{gcheck}}▼
 
{{Infobox Kariniai konfliktai
|conflict=Antrasis Balkanų karas
eilutė 17 ⟶ 15:
|}}
 
'''Antrasis Balkanų karas''' vyko- trumpas karas [[1913]] m. birželio 29 - liepos 29 d. tarp Bulgarijos ir jos [[Pirmasis Balkanų karas|Pirmojo Balkanų karo]] sąjungininkių [[Serbija|Serbijos]], [[Graikija|Graikijos]] ir [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]. Prie jų prisidėjo [[Rumunija]] ir [[Osmanų imperija]]. KaroBulgarija padariniaikarą pavertėpralaimėjo. SerbijąTeritoriją, Rusijoskurią imperijosBulgarija sąjungininkę,užkariavo svarbiaper regioninePirmąjį jėgaBalkanų irkarą, įgalinopasidalino [[Austrija-Vengrija|Austriją-Vengriją]]šalys rasti svarbią priežastį [[Pirmas pasaulinis karas|Pirmam pasauliniam karui]]laimėtojos.
 
Karą išprovokavo Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos diplomatai, kurie siekė sugriauti Balkanų lygą.
 
== Priežastys – Pirmasis Balkanų karas ==
 
Per Pirmąjį Balkanų karą [[Balkanų lyga]]i pasisekė atsiimti Europos žemes iš Osmanų imperijos (Albaniją, Makedoniją ir TrakęTrakiją), osmanamsOsmanams paliekant tik ChataljąČataldžio ir GallipolioGalipolio pusiasalius. [[Londono sutartis|Londono sutartimi]], pasirašyta 1913 m. gegužės 30 d., karas buvo baigtas. Balkanų šalys pasiekė Enos-Medėjos vakarų liniją. Susikūrė nepriklausoma Albanija.
 
Tačiau sutartis nė vienos pusės netenkino. Balkanų šalys nepasirašė jokio preliminaraus sutikimo dėl pasidalinimo atkariautų iš Osmanų imperijos teritorijų, ypač Makedonijos, pasidalinimo. Londono konferencija paprasčiausiai pripažino status quo, kur teritorijos perėjo okupuojančiai jėgai. Bulgarija jautė, kad jos nuopelnai kare, ypač Makedonijoje, buvo nepakankamai įvertinti ir pareiškė pretenzijas į svarbų Salonikų miestą, kuriame jau įvedė savo režimą. Graikija ir Serbija buvo nepatenkintos, jog turėjo atsisakyti Albanijos ir į padidėjusią Bulgarijos grėsmę atsakė įsileisdamos į derybas, siekiant sukliudyti Bulgarijos ekspansijai. Jos 1913 m. gegužės 1 d. sudarė karinį aljansą, tuoj po to pasirašė „abipusės draugystės ir apsaugos“ sutartį. Vėliau Rumunija pareikalavo iš Bulgarijos Silistros tvirtovės prie DunojausSilistrijos kaip atlygio už neutralumą per Pirmąjį Balkanų karą.
 
Rusijos tarpininkavimas 1912 m. serbų ir bulgarų sutarčiai buvo vangus, nes Rusija nenorėjo prarasti nė vienos iš slavų sąjungininkių Balkanuose. Vykstant deryboms, ginčai tęsėsi Makedonijoje, daugiausia tarp Serbijos ir Bulgarijos karių. Birželio 16 d. Bulgarijos vyriausioji vadovybė, neįspėjusi vyriausybės, įsakė bulgarų kariams atakuoti Serbijos ir Graikijos pozicijas, po to sekė karo deklaracija.
 
Bulgarija siekė atgauti visą Bulgarijos Makedoniją, kaip numatyta San Stefano sutartyje, ir dominuoti Balkanuose, o serbai ir graikai tikėjosi didesnių Makedonijos teritorijų ir sutrukdyti Bulgarijos [[hegemonija]]i.
kaip numatyta San Stefano sutartyje,ir dominuoti Balkanuose, o serbai ir graikai tikėjosi didesnių Makedonijos teritorijų ir sutrukdyti Bulgarijos [[hegemonija]]i.
 
== Pajėgos ==
eilutė 34 ⟶ 33:
Bulgarijos karalystės armija turėjo 500 000 karių, pasidalijusių į 5 armijas, išsidėsčiusių apie 500 km fronto linijoje nuo [[Dunojus|Dunojaus]] šiaurėje iki [[Egėjo jūra|Egėjo jūros]] pietuose.
 
[[Serbijos karalystė]]s armija turėjo 230 000 karių pasidalijusių į 3 armijas, pagrindinės pajėgos dislokuotos Makedonijos fronte palei VardarVardaro upę ir SkopjeSkopjėje. Graikijos karalystės armija turėjo 120 000 karių, daugiausia aplink [[Salonikai|Salonikus]]. Juodkalnijos karalystė pasiuntė vieną diviziją 12 000 karių į Makedonijos frontą.
 
Rumunijos karalystė mobilizavo 500 000 karių, išsidėsčiusių 5 korpusais. Osmanų Imperija įsitraukė į karą su 255 000 karių armija.
eilutė 40 ⟶ 39:
== Antrojo Balkanų karo pradžia ==
 
1913 m. birželio 29 d. bulgarai ėmė pulti serbus ir graikus. Bulgarų 1-os, 3-ios, 4-os, 5-os armijų ataka suplanuota prieš serbus, o 2-osios užduotis atakuoti graikų pozicijas Salonikuose. Bulgarų karių skaičius pranoko graikų frontą, ir mažo pajėgumo kovos greitai pasikeitė graikų atakomis palei visą fronto liniją birželio 19 d. Bulgarų pajėgos nedelsiant pasitraukė iš savo pozicijų Salonikų šiaurėje (išskyrus Salonikų įgulą, kurią pavyko greitai užimti) į gynybines pozicijas tarp Kilkis ir Struma upės. Planuota staigiai sutriuškinti serbų armiją centrinėje Makedonijoje koncentruotomis atakomis; dėl Rumunijos įsitraukimo iš šiaurės ataka nepavyko, ir bulgarai buvo sustabdyti.
 
== Kilkis-Lahana mūšis ==
▲{{gcheck}}
Bulgarijos 2-ai armijai pietų Makedonijoje vadovavo generolas Ivanov, armija užėmė liniją nuo Doiran ežero (svarbiausio mūšio lauko britų kariams po trijų metų) pietryčių iki Langaza (dabar Koronia) ir Beshik (dabar Volvi) ežerų, tada skersai Kavalos uostą Egėjo jūroje. Armija ten buvo nuo gegužės ir kovėsi Adrianopolio mūšyje Pirmame Balkanų kare. Bulgarai teigia, kad jų kariai buvo nesusitelkę ir jų nebuvo daugiau nei 40 000 per abi silpnas divizijas. Karių stoką užpildė rekrūtai iš vietinių gyventojų. Graikai paskaičiavo, kad jiems priešinosi apie 80 000 karių. Graikų armija, vadovautakuriai karaliausvadovavo karalius [[Konstantinas I|Konstantino I]], turėjo 9 divizijas ir kavaleriją (120 000 karių) viršijusias bulgarų pajėgas, kurios visgi buvo stipriai įsitvirtinusios.▼
 
Kilkis mieste bulgarai pastatė stiprius gynybinius pastatus, taip pat užėmė osmanų pozicijas, dominavusias žemiau slėnyje. Liepos 3 d., graikų 4-oji, 2-oji ir 5-oji divizijos atakavo slėnį skubiai pastiprintą artilerijos. Daug kas nukentėjo, bet kitą dieną įtvirtino apkasus. Tuo tarpu bulgarų kairėje graikų 7-oji divizija užėmė Nigritą, o 1-oji ir 6-oji – Liahaną. Bulgarų dešinėje Evzoni užėmė Gevgelija ir Matsikovo aukštumas. Taigi bulgarų frontui atsitraukusiam per Doiraną iškilo grėsmė ir Ivanovo armija pradėjo atsitraukimą. Pastiprinimas iš 14-os divizijos prisijungė per vėlai link Strumica ir Bulgarų sienos. Graikai užėmė Doiraną liepos 5 d., bet negalėjo nutraukti bulgarų pasitraukimo per Struma tarpeklį. Liepos 11 d. graikai susijungė su serbais ir patraukė Struma upės link, kol pasiekė Kresna Gorge liepos 24 d. Čia graikai išnaudojo fronto atsargas ir buvo priversti pasiduoti.▼
▲Bulgarijos 2-ai armijai pietų Makedonijoje vadovavo generolas Ivanov, armija užėmė liniją nuo Doiran ežero (svarbiausio mūšio lauko britų kariams po trijų metų) pietryčių iki Langaza (dabar Koronia) ir Beshik (dabar Volvi) ežerų, tada skersai Kavalos uostą Egėjo jūroje. Armija ten buvo nuo gegužės ir kovėsi Adrianopolio mūšyje Pirmame Balkanų kare. Bulgarai teigia, kad jų kariai buvo nesusitelkę ir jų nebuvo daugiau nei 40 000 per abi silpnas divizijas. Karių stoką užpildė rekrūtai iš vietinių gyventojų. Graikai paskaičiavo, kad jiems priešinosi apie 80 000 karių. Graikų armija vadovauta karaliaus [[Konstantinas I|Konstantino I]], turėjo 9 divizijas ir kavaleriją (120 000 karių) viršijusias bulgarų pajėgas, kurios visgi buvo stipriai įsitvirtinusios.
 
▲Kilkis mieste bulgarai pastatė stiprius gynybinius pastatus, taip pat užėmė osmanų pozicijas, dominavusias žemiau slėnyje. Liepos 3 d., graikų 4-oji, 2-oji ir 5-oji divizijos atakavo slėnį skubiai pastiprintą artilerijos. Daug kas nukentėjo, bet kitą dieną įtvirtino apkasus. Tuo tarpu bulgarų kairėje graikų 7-oji divizija užėmė Nigritą, o 1-oji ir 6-oji – Liahaną. Bulgarų dešinėje Evzoni užėmė Gevgelija ir Matsikovo aukštumas. Taigi bulgarų frontui atsitraukusiam per Doiraną iškilo grėsmė ir Ivanovo armija pradėjo atsitraukimą. Pastiprinimas iš 14-os divizijos prisijungė per vėlai link Strumica ir Bulgarų sienos. Graikai užėmė Doiraną liepos 5 d., bet negalėjo nutraukti bulgarų pasitraukimo per Struma tarpeklį. Liepos 11 d. graikai susijungė su serbais ir patraukė Struma upės link, kol pasiekė Kresna Gorge liepos 24 d. Čia graikai išnaudojo fronto atsargas ir buvo priversti pasiduoti.
 
== Bregalnica, Kalimantsi ir Kresna Gorge ==
eilutė 60 ⟶ 59:
== Karo pabaiga ==
 
NepaisantRumunija Makedonijospareikalavo fronto stabilizavimo,iš bulgarų vyriausybėsatiduoti paliaubųjiems priėmimąSilistriją, atitraukėo įvykiaišiems tolinesutinkant nuo Makedonijos. Rumunija birželio 27/liepos 10 d. įsiveržė,paskelbė karą. Rumunija okupavo neapgintą pietų DobrujaDobrudžą ir žygiuodama per šiaurės Bulgariją kėlė grėsmę Sofijai. Osmanų imperija irgi pasinaudojo situacija, kad atgautų kai kurias prarastas teritorijas Trakėje,Trakijoje. AdrianopolįEnver (kurįBei bulgarai apleidobekautynių liepos 23 d. nėužėmė neiššovę). Osmanai žingsniavo link YambolAdrianopolį. Dėl to, kad bulgarų kariai buvo dislokuoti Serbijos ir Graikijos fronte, osmanai ir rumunai nepatyrė jokių karo nuostolių, nors smarkiai nukentėjo nuo choleros protrūkio.
 
1913 m. liepos 18/-31 d. susitarta dėl paliaubų, o teritoriniai nesutarimai padalintiišspręsti rugpjūčio 10 d. [[Bukareštas|Bukarešto]] sutartyje ir rugsėjo 29 d. Konstantinopolio sutartyje. Bulgarija prarado beveik visas teritorijas gautas per Pirmąjį Balkanų karą,. taipBulgarija patturėjo iratiduoti pietųRumunijai DobrująPietų (atitekoDobrudžą Rumunijai)su Silistrija, didžiąjąšiaurinė dalįMakedonija Makedonijosatitteko irSerbijai, rytųRytų TrakęTrakija (osmanams),su pasilikdamaAdrianopoliu vakarų TrakęTurkijai, priėjimą prieo Egėjo supakrantė Dedegach- uostuGraikijai. SerbijaBulgarijai gavoliko šiaurėsvakarų Makedonijos,Trakija oir Graikijapriėjimą gavoprie regionoEgėjo pietinęsu dalįDede-Agačo uostu.
 
Bukarešto ir Konstantinopolio sutarčių nurodymainuostatos buvo laikinilaikinos; po dešimties mėnesių kovos atsinaujino prasidėjus Pirmam pasauliniam karui.
 
[[Kategorija:Balkanų karai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Antrasis_Balkanų_karas"