Vytautas Žalakevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pilaitė (aptarimas | indėlis)
Pilaitė (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2:
 
==Biografija==
[[1948]]-[[1950 m.]] V. Žalakevičius mokėsi Kauno universiteteuniversiteto (matematikaElektronikos irfakultete (radijo inžinerija), 1951 m. įstojo studijuoti režisūros į Sąjunginį kinematografijos institutą (Michailo Čiaureli ir Grigorijaus Aleksandrovo kursas). ([[1956]] m., baigęs institutą, V. Žalakevičius pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje, debiutavo Petro Cvirkos romano ekranizacija - trumpo metražo [[novelė|novele]] „Skenduolis“ (1956 m.). Pirmas savarankiškas didelis filmas – „Adomas nori būti žmogumi“ ([[1959]] m.). 1961-1975 m. ir nuo 1980 m. Lietuvos kino studijos meno vadovas ir direktorius. 1974-1980 m. V.Žalakevičius gyveno Maskvoje, dirbo kino studijoje "Mosfilm" bei dėstė Aukštuosiuose režisūros kursuose. 1980 m. tapo RTSFR , o 1981 m.- LTSR nusipelniusiu artistu.
 
1991 m. kartu su [[Kęstas Petrulis|Kęstu Petruliu]] įkūrė kino studiją „2000“. Žinomiausi filmai: „Vienos dienos kronika“ ([[1963]] m.), „Niekas nenorėjo mirti“ ([[1965]] m.), TSRS Valstybinė premija ([[1967]] m.), „Tas saldus žodis – laisvė“ ([[1972]] m.), „Atsiprašau“ ([[1982]] m.) ir kiti.
 
1994 m. už nuopelnus lietuvių kultūrai apdovanotas Gedimino ordinu.