Edmund Burke: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Edmundas Berkas''' (''Edmund Burke'') (gim. [[1729]] [[sausio 12]] Dubline, – mir. [[1797]], [[rugpjūčio 9]]) – airių politikas, rašytojas, oratorius, [[politikos teorija|politikos teoretikas]] ir [[filosofija|filosofas]], ilgą laiką ėjęs pareigas [[Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai|Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmuose]] atstovaudamas [[Vigai|Vigų]] (angl. [[Whig]]) partiją. Išrinktas į Bendruomenių Rūmus, netrukus išgarsėjo kaip vienas ištikimiausių [[Opozicija|opozicijos]] šalininkų ir karštas [[Liberalizmas|liberalių]] idėjų ir institucijų rėmėjas.

Publikacijos metu Berko knyga ''Reflections on the Revolution in France'' tapo labai kontroversiška. Dėl nesuvaldyto rašybos stiliaus ir faktų neatitikimo, daugelis pradėjo žiūrėti į Berką kaip į praradusį sveiką nuovoką. Tačiau Prancūzijoje prasidėjus prievartai ir chaosui, Burke darbas buvo įvertintas iš naujo kaip teisingai įžvelgęs revoliucijos pasėkmes ir palaipsniui tapo žinomiausiu atoriaus darbu. Anglakalbėse šalyse Berkas laikomas moderniojo [[konservatizmas|konservatizmo]] tėvu, o jo tekstai įtakojopaveikė [[liberalizmas|liberalų]] klasikų, tokių kaip [[Friedrich Hayek]] ir [[Karl Popper]] [[politinė filosofija|politinę filosofiją]]. Burke „liberalusis“ konservatizmas pripažysta palaipsnės reformos svarbą, bet atsisako teoretiniu pagrindu sukurtų ir bandomų įgyvendinti radikalių politinių permainų. Pastarieji principai neturėtų būti painiojami su autokratinio konservatyvizmo antirevoliucinėmis koncepcijomis, siūlytomis tokių veikėjų, kaip [[Joseph de Maistre]]. [[Marshall McLuhan]] savo knygoje ''War and Peace in Global Village'' cituoja Berką rašydamas: “pirmutinė civilizuoto žmogaus teisė – yra teisė būti apsaugotam nuo savo paties neišmanymo pasėkmių”.