23:14, 24 sausio 2009 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 816 keitimai n		09:18, 25 sausio 2009 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Terminija''' – kalbos [[Terminas\|terminų]] visuma; kurios nors srities terminų visuma~~. Kartais terminija vadinama terminologija~~. Terminiją tiria ~~terminologijos~~ mokslas~~. Su tautos~~ ''[[~~Kultūra\|kultūrine~~terminologija]], [[politika\|politine]], [[Ekonomika\|ekonomine]] padėtimi, jos kalbos funkcionavimo mastu įvairiose žmonių veiklos srityse susijusi terminijos būklė ir raida. Nuo to, kaip plačiai vartojami terminai įvairių veiklos sričių reikalams, priklauso terminų gausumas. Kai kurios sritys (pvz., [[botanika]], [[medicina]], [[zoologija]]) turi tarptautiniu mastu tvarkomą lotynišką terminiją''. Kartais terminija vadinama ''terminologija''. Tai [[anglų kalba\|anglų]] ir kitų kalbų įtaka, kadangi jose žodis ''terminology'' reiškia tiek 'terminologija, mokslas apie terminus)', tiek 'terminija'. Pagrindinis terminijos šaltinis yra tos pačios kalbos priemonės ([[literatūrinė kalba\|literatūrinės kalbos]] ir [[tarmė\|tarmių]] leksika, žodžių ir jų junginių daryba), tik dalis terminų skolinama iš kitų kalbų. Dažniausiai tai vadinamieji [[tarptautiniai žodžiai]]. Kartais skoliniai gali patekti per kalbas tarpininkes. Kai kuriose kalbose daug terminų skolinių iš tame regione plačiai vartojamos kalbos.▼ Terminijos būklė ir raida susijusi su tautos [[Kultūra\|kultūrine]], [[politika\|politine]], [[Ekonomika\|ekonomine]] padėtimi, jos kalbos funkcionavimo mastu įvairiose žmonių veiklos srityse. Nuo to, kaip plačiai vartojami terminai įvairių veiklos sričių reikalams, priklauso terminų gausumas. Tokios sritys kaip [[biologija]] ([[botanika]], [[zoologija]]), [[medicina]], turi tarptautiniu mastu tvarkomą lotynišką terminiją. ▲Pagrindinis terminijos šaltinis yra tos pačios kalbos priemonės ([[literatūrinė kalba\|literatūrinės kalbos]] ir [[tarmė\|tarmių]] leksika, žodžių ir jų junginių daryba), tik dalis terminų skolinama iš kitų kalbų. Dažniausiai tai vadinamieji ''[[tarptautiniai žodžiai]]''. Kartais skoliniai gali patekti per kalbas tarpininkes. Kai kuriose kalbose daug terminų skolinių iš tame regione plačiai vartojamos kalbos. Mokslo ir technikos terminija Europos kalbomis pradėta kurti [[renesansas\|renesanso]] laikais. Iki tol ji buvo lotyniška. Lietuvių terminijos raida prasidėjo [[XVI a.]] vid., pasirodžius knygoms [[lietuvių kalba]]. Mokslo terminija plačiau pradėta kurti [[XIX a.]] ([[Simonas Daukantas\|S. Daukantas]], [[Jurgis Pabrėža\|J. Pabrėža]], [[Laurynas Ivinskis\|L. Ivinskis]]), o ypač sparčiai buvo kuriama [[XX a.]] pirmaisiais dešimtmečiais, kai pagausėjo lietuviškų leidinių, išsiplėtė [[švietimas]] lietuvių kalba, įsteigus lietuvių aukštąsias mokyklas. Šiuo metu daugelio sričių lietuvių terminija yra susidariusi, ji toliau plėtojama bei tvarkoma. Nuo XX a. pr. leidžiami terminų žodynai, iš XIX a. yra išlikę rankraštinių.<ref>{{LTE\|XI}}</ref> == Šaltiniai ==

Terminija: Skirtumas tarp puslapio versijų