Vytautas Žalakevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Wejdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
==Biografija==
[1948-1950 m. V.Žalakevičius mokėsi Kauno universitete (matematika ir inžinerija), 1951 m. įstojo studijuoti režisūros į Visasąjunginį kinematografijos institutą (Michailo Čiaureli ir Grigorijaus Aleksandrovo kursas).([1956]] m. baigęs institutą V. Žalakevičius baigėpradėjo [[Maskva|Maskvos]]dirbti KinematografijosLietuvos institutąkino studijoje, debiutavo Petro Cvirkos romano ekranizacija - trumpo metražo [[novelė|novele]] „Skenduolis“ (1956 m.) Pirmas savarankiškas didelis filmas – „Adomas nori būti žmogumi“ ([[1959]] m.) Nuo1961-1975 m. ir nuo 19841980 m. Lietuvos kino studijos menlomeno vadovas ir direktorius. 19911974-1980 m. kartuV.Žalakevičius sugyveno [[KęstasMaskvoje, Petrulis|Kęstu Petruliu]] įkūrėdirbo kino studijąstudijoje „2000“."Mosfilm" Žinomiausibei filmai:dėstė „VienosAukštuosiuose dienosrežisūros kronika“ ([[1963]] mkursuose.), „Niekas nenorėjo mirti“ ([[1965]]1980 m.), „Tas saldus žodis –tapo laisvė“RTSFR ([[1972]] m.), „Atsiprašau“o ([[1982]]1981 m.)- irLTSR nusipelniusiu kitiartistu.
1991 m. kartu su [[Kęstas Petrulis|Kęstu Petruliu]] įkūrė kino studiją „2000“. Žinomiausi filmai: „Vienos dienos kronika“ ([[1963]] m.), „Niekas nenorėjo mirti“ ([[1965]] m., TSRS Valstybinė premija 1967 m.), „Tas saldus žodis – laisvė“ ([[1972]] m.), „Atsiprašau“ ([[1982]] m.) ir kiti.
1994 m. už nuopelnus lietuvių kultūrai apdovanotas Gedimino ordinu.
 
{{Lt-biograf-stub}}