Altajaus kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 13 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Keičiama: da:Altaj (bjergkæde))
SNo edit summary
Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama [[geležies rūda]], [[gyvsidabris]], brangieji ir spalvotieji [[metalas|metalai]]. Yra terminių šaltinių ([[Abakanas|Abakano]], Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai ([[Katūnės kalnagūbris|Katūnės]], Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt.), šiaurėje ir vakaruose – vidutinkalnių kalnagūbriai (Ubos, Čergino, Baščelako) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos ([[Čujos duburys|Čujos]], Kurajaus ir kt.).
 
Klimatas kontinentinis. [[Žiema]] šalta ir ilga. Vidutinės sausio mėnesio temperatūros nuo -15° iki -28°C priekalnėse, iki -32°C duburiuose (dažnos temperatūrų [[inversija|inversijos]]). [[Vasara]] trumpa ir vėsi. Priekalnėse liepą būdinga 19-22°C temteratūra, aukštikalnėse 14-16°C. Vakariniuose ir šiaurės rytiniuose šlaituose, kuriuosekuriuos pasiekia drėgnos oro masės, iškrenta iki 1200 mm kritulių per metus, tuo tarpu pietuose – vos iki 200 mm. Charakteringos kalnų audros ([[fenas|fenai]]). Altajuje žinoma ~1500 [[ledynas|ledynų]] (bendras jų plotas 900 km²).
 
Altajaus kalnai drenuojami tankiu kalnų upių tinklu. Svarbiausios upės: [[Katūnė]], [[Buchtarma]], [[Bija (upė)|Bija]], [[Čuja]]. Yra virš 3500 ežerų. Daug nedidelių ežerėlių, susidariusių karose. Didžiausi ežerai – [[Markakolis]] ir [[Teleckojės ežeras]].
4 119

pakeitimų