Mini sijonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Išimama iliustracija That's_why_my_mom_always_told_me_to_cross_my_legs_when_I_wore_a_skirt.jpg, kurią naudotojas Giggy pašalino Commons projekte |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
==Istorija==
Trumpi sijonai nėra visiškai naujas dalykas. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] apatinis sijono kraštas ėmė kilti vis aukštyn ir apie 1925 m. atsirado ''flapper'' merginų karta – tokių, kurios mūvėdavo trumpus sijonukus. Tačiau didysis mini sijonų paplitimas prasidėjo apie 1960 m., daugiausia dėl madų dizainerės ''Mary Quant'' įtakos, kurią įkvėpė mini automobilio idėja. Tačiau ir prancūzų dizaineris ''André Courrèges'' yra laikomas mini sijono (pranc. ''mini-jupe'') išradėju, todėl nėra vieningos nuomonės, kas tai padarė pirmiau. Kai kurie netgi mano, kad išradėja buvo ''Helen Rose'', pasiuvusi keletą mini sijonų aktorei ''Anne Francis'', 1956 m. vaidinusiai [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] filme „Forbidden Planet“. Be to, žurnalo
[[Image:Miniskirt1.jpg|thumb|200px|Džinsinis mini sijonas]]
Jauna dizainerė ''Mary Quant'' (g. 1934 m.) 1955 metais atidarė populiarių drabužių parduotuves „Bazaar“ ''King's Road'' gatvėje (''Chelsea'' priemiestis [[Londonas|Londone]]), kur ji pardavinėjo savo sukurtą aprangą. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje ji ėmė eksperimentuoti su trumpesniais sijonais, kol galiausiai 1965 m. pagamino ir kovo 4 d. pristatė mini sijoną – vieną iš būdingiausių dešimtmečio mados elementų (nors dar 1962 m. jos mini sijonas pateko į „Vogue“ žurnalą, [[Anglija]]). „Chelsea look“ kolekcija
Apie 1968 m. vasarą mini sijono populiarumas pasiekė viršūnę, o 1969 m. kaip apogėjus pasirodė ''mini-mini'' sijonai, po kuriais lengvai matėsi [[kelnaitės]].
Eilutė 19:
Vėliau mini sijoną ėmė populiarinti prancūzas ''André Courrèges'', kuris plėtojo mini sijono idėją atskirai nuo ''Mary Quant'' ir pristatė 1964 m. kaip 1965 m. pavasario-vasaros sezoninės mados kolekciją. Jo kuriami mini sijonai buvo mažiau aptempti, tačiau dėvimi kartu su [[aulinukai]]s iki kelių (angl. ''Courrèges boots'' arba ''Go-go boots'', dažnai baltais). Be to, ''André Courrèges'' sugebėjo mini sijoną paversti aukštuomenės mados elementu, sukėlusiu šiam drabužiui daug pagarbos.
Dėl trumpų sijonų, vietoje [[kojinė|kojinių]] ėmė sparčiai populiarėti [[pėdkelnės]], kadangi dėvint mini sijoną gana didelė moters kojų dalis (visos [[blauzda|blauzdos]] ir didelė dalis [[šlaunis|šlaunų]]) lieka atidengta.
8-ajame dešimtmetyje madų pramonėje vėl ėmė grįžti ilgesni sijonai (''midi'' ir ''maksi''), nors mini sijonai iš akiračio nedingo ir juos dėvėjo gana nemažai moterų. Manoma, kad mini sijono populiarumo mažėjimą galėjo lemti [[feminizmas|feminizmo]] banga.
Eilutė 25:
9-ajame dešimtmetyje trumpi sijonai vėl ėmė grįžti į madą, juos neretai dėvėjo [[princesė Diana]]. Daug moterų mini sijonus ėmė dėvėti ir darbo aplinkoje, ir ši tendencija plito iki pat amžiaus pabaigos (laikoma, kad verslo moterims klasikinis apatinio sijono krašto atstumas iki kelių – 8 cm). 10-ojo dešimtmečio filmuose ir serialuose galima dažnai matyti moteris su mini sijonais (vienas kontraversiškiausių epizodų – [[Sharon Stone]] filme „[[Esminis instinktas]]“ (1992 m.) dėvėdama mini sijoną, sėdėdama atvirai perkryžiavo kojas, šitaip parodydama, kad nemūvi [[kelnaitės|kelnaičių]], [http://www.youtube.com/watch?v=9VqByJaR9aA&feature=related]). Apie 1995 m. ima populiarėti gofruoti mini sijonai.
Apie 2000 metus išpopuliarėjo [[kelnės]], aptempiančios moters [[klubai|klubus]]. Mini sijonai kartais dėvimi ant kelnių ar [[džinsai|džinsų]], arba su
Trumpų sijonų mados pakilimą iš dalies sąlygoja ir oro sąlygos, pvz., 2006 m. vasara Europoje buvo itin karšta, todėl mini sijonus dėvinčių moterų buvo gerokai daugiau nei ankstesniais metais.
Eilutė 52:
===Dėvėjimo privalumai ir trūkumai===
Mini sijono dėvėjimas turi tam tikrų privalumų ir trūkumų. Pagrindinis privalumas – sijonas, kuris pasibaigia ties [[šlaunis|šlaunų]] viduriu, suteikia didelę judesių laisvę lyginant su kitais sijonais, ypač ilgesniais nei iki [[kelis|kelių]]. Pagrindinis trūkumas taip pat susijęs su sijonuko ilgiu – moteriai, dėvinčiai mini sijoną, ne visada lengva atsisėsti taip, kad aplinkiniams nebūtų matomos jos [[kelnaitės]]; be to, mini sijonas dėl vaikščiojimo ir kitų judesių gali šiek tiek pasikelti aukščiau, kas gali būti palaikyta nepadorumu. Mini sijonas gali turėti ir provokacinę reikšmę, ypač tarp šiek tiek į [[ekshibicionizmas|ekshibicionizmą]] linkusių moterų{{faktas}}.
eilutė 65 ⟶ 63:
Mikro sijonai yra labai populiarūs [[Japonija|Japonijoje]], kitur dažniausiai yra dėvimi naktiniuose klubuose, vakarėliuose, privačioje aplinkoje.
Apie 2000 m. mikro sijonukas pasiekė beveik galutinę savo raidos stadiją – ''beltskirt'' (juostinis sijonas), kuri palieka nedaug vietos vaizduotei; toks sijonas labai retai dėvimas viešoje vietoje. Jie yra labai trumpi, tarsi platus diržas (todėl ir vadinami ''juostiniais sijonais''), uždengia tik [[intymi vieta|intymias vietas]], iš dalies yra matomas moters [[apatinis trikotažas]], [[sėdmenys]].
==Nuorodos==
| |||