|
| svetainė = [http://www.mf.vu.lt/ www.mf.vu.lt]
}}
[[Vaizdas:Medicinos fakultetas VU 2006-08-08.jpg|thumb|right| 260px250px|Centrinis korpusas iš kiemo pusės]] ▼[[Vaizdas:CollegiumMedicum.JPG|thumb|left|250px|Iš pradžių fakultetas buvo įsikūręs šiame pastate - ''Collegium medicum'']] ▼'''Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas''' – vienas iš [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto fakultetų]] fakultetų, kuriame ruošiami medicinos gydytojai, [[Ergoterapija|ergoterapeutai]], [[Kineziterapija|kineziterapeutai]], [[Odontologija|odontologai]], visuomenės sveikatos, slaugos, medicinos biologijos specialistai. Fakultetą sudaro 5 katedros, 2 institutai, 13 klinikų jungiančių per 50 centrų ir laboratorijų.
==Istorija==
▲[[Vaizdas:CollegiumMedicum.JPG|thumb|left| 250px200px|Iš pradžių fakultetas buvo įsikūręs šiame pastate - ''Collegium medicum'' .]]
[[1641]] metaism. [[Steponas Batoras]] duodadavė leidimą Vilniaus universitete įkurti dar du fakultetus (be jau esamų teologijosTeologijos ir filosofijosFilosofijos): teisėsTeisės ir medicinosMedicinos. Tačiau įkuriamasįkurtas tik teisėsTeisės fakultetas.
▲[[Vaizdas:Medicinos fakultetas VU 2006-08-08.jpg|thumb|right|260px|Centrinis korpusas iš kiemo pusės]]
[[1775]] metais įkuriama pirmoji medicinos universiteto katedra - Anatomijos ir chirurgijos, įkūrėjas [[Nikola Renjė]]. Katedra įkurta Pilies gatvėje.
[[1775]] m. universitete įkurta pirmoji medicinos katedra - Anatomijos ir chirurgijos, įkūrėjas – [[Nikola Renjė]], įkurta Pilies gatvėje. [[1781]] m. oficialiai atidaromasatidarytas medicinosMedicinos fakultetas - '''Collegium medicum''',. iniciatoriusIniciatorius - universiteto rektorius [[Martynas Počobutas]]. PirmasisPirmuoju [[dekanas|dekanu]] buvo [[Steponas Laurynas Bizis]], dėstė anatomiją ir fiziologiją.
[[1832]] metaism. uždarius Vilniaus universitetą, medicinosMedicinos fakultetas dėl gydytojų stokos tik pertvarkomas į Medicinos-chirurgijos akademiją., Jiveikusią veikė dešimt10 metų,. Joje veikė medicinosMedicinos, farmacijosFarmacijos, veterinarijosVeterinarijos fakultetai. DėstomaDėstyta [[rusų kalba|rusų kalba]], studijavo tik vyrai, privalėjo dėvėti uniformą, draudimasbuvo draudžiama vesti{{faktas}}.
Šiuo metu fakultetas specializuojasi ruošdamas labairuošia kvalifikuotus gydytojus Vakarų šalims (10-15% absolventų), marketingo vadybininkus su giliu medicininiu išsilavinimu (15-20% absolventų) ir labai įvairaus kompetencijos lygio gydytojus vietinei rinkai{{faktas}}.
==Patologijos ir anatomijos muziejai==
Patologijos muziejus veikia prie [[Patologija|Patologijos]], [[Teismo medicina|teismo medicinos]] ir farmakologijos katedros. Muziejaus kolekcijoje - daugiau nei 700 patologinės anatomijos preparatų rinkinys. Muziejaus ištakos – XVIII a. antra pusė.
Anatomijos muziejus pradėtas kurti [[1777]] metaism. iš [[Prancūzija|Prancūzijos]] atvykus J. Briotei. ŠisMuziejus muziejus veikiaveikė prie medicinos fakulteto [[Anatomija|Anatomijos]], [[Histologija|histologijos]] ir [[Antropologija|Antropologijos]] (AHA) katedros. Įkūrimo metais muziejuje buvo 2769 eksponatai.
Šiuo metu muziejuje yra sukaupta didžiausia Baltijos šalyse antropologinė kolekcija - 10 tūkstančių iškastinių [[kaukolė|Kaukoliųkaukolių]] ir pusantro tūkstančio skeletų. Seniausia kaukolė - Kirsnos žmogaus, iš [[mezolitas|mezolito laikotarpio]] - 5 - 65–6 tūkst. m. pr. Kr.
==Medicinos istorijos muziejus==
Siekiant kryptingai rinkti, kaupti ir sisteminti medicinos istoriją, [[1989]] metaism. buvo įkurtas medicinosMedicinos istorijos muziejus. Pirmasis jo vedėjas - Aurimas Andriušis. Po [[2002]] metųm. reorganizacijos muziejus priklauso [[Visuomenės sveikatos institutas|Visuomenės sveikatos institutui]]. Muziejaus bibliotekoje saugoma daugiau nei 3000 knygų, viena vertingiausių - prieš 300 m. išleista P. Verheyven medicinos knyga „Corporis humani anatomia“ (''lot. Žmogaus kūno anatomija'').
{{Vilniaus universitetas}}
| 