Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S {{Vilniaus universitetas}} |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12:
| svetainė = [http://www.mf.vu.lt/ www.mf.vu.lt]
}}
[[Vaizdas:CollegiumMedicum.JPG|thumb|left|250px|Iš pradžių fakultetas buvo įsikūręs šiame pastate - ''Collegium medicum'']]
'''Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas''' – vienas iš [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto fakultetų]], kuriame ruošiami medicinos gydytojai, [[Ergoterapija|ergoterapeutai]], [[Kineziterapija|kineziterapeutai]], [[Odontologija|odontologai]], visuomenės sveikatos, slaugos, medicinos biologijos specialistai. Fakultetą sudaro 5 katedros, 2 institutai, 13 klinikų jungiančių per 50 centrų ir laboratorijų.
==Istorija==
[[1641]] metais [[Steponas Batoras]] duoda leidimą Vilniaus universitete įkurti dar du (be jau esamų teologijos ir filosofijos): teisės ir medicinos. Tačiau įkuriamas tik teisės fakultetas.
[[Vaizdas:Medicinos fakultetas VU 2006-08-08.jpg|thumb|right|260px|Centrinis korpusas iš kiemo pusės]]
[[1775]] metais įkuriama pirmoji medicinos universiteto katedra - Anatomijos ir chirurgijos, įkūrėjas [[Nikola Renjė]]. Katedra įkurta Pilies gatvėje.
[[1781]] m. oficialiai atidaromas medicinos fakultetas - '''Collegium medicum''', iniciatorius - universiteto rektorius [[Martynas Počobutas]]. Pirmasis dekanas buvo [[Steponas Laurynas Bizis]], dėstė anatomiją ir fiziologiją.
[[1832]] metais uždarius Vilniaus universitetą, medicinos fakultetas dėl gydytojų stokos tik pertvarkomas į Medicinos-chirurgijos akademiją. Ji veikė dešimt metų, veikė medicinos, farmacijos, veterinarijos fakultetai. Dėstoma rusų kalba, studijavo tik vyrai, privalėjo dėvėti uniformą, draudimas vesti.
==Patologijos ir anatomijos muziejai==
Patologijos muziejus veikia prie [[Patologija|Patologijos]], [[Teismo medicina|teismo medicinos]] ir farmakologijos katedros. Muziejaus kolekcijoje - daugiau nei 700 patologinės anatomijos preparatų rinkinys. Muziejaus ištakos XVIII a. antra pusė.
Anatomijos muziejus pradėtas kurti [[1777]] metais iš [[Prancūzija|Prancūzijos]] atvykus J. Briotei. Šis muziejus veikia prie medicinos fakulteto [[Anatomija|Anatomijos]], [[Histologija|histologijos]] ir [[Antropologija|Antropologijos]] (AHA) katedros. Įkūrimo metais muziejuje buvo 2769 eksponatai. Šiuo metu muziejuje yra sukaupta didžiausia Baltijos šalyse antropologinė kolekcija - 10 tūkstančių iškastinių [[kaukolė|Kaukolių]] ir pusantro tūkstančio skeletų. Seniausia kaukolė - Kirsnos žmogaus, iš mezolito laikotarpio - 5 - 6 tūkst. m. pr. Kr.
==Medicinos istorijos muziejus==
▲Po to, kai XIX a. Vilniaus universitetas buvo uždarytas dėl poltinių motyvų, medicinos fakultetas nustojo būti regioniniu medicinos minties centru. Šiuo metu fakultetas specializuojasi ruošdamas labai kvalifikuotus gydytojus Vakarų šalims (10-15% absolventų), marketingo vadybininkus su giliu medicininiu išsilavinimu (15-20% absolventų) ir labai įvairaus kompetencijos lygio gydytojus vietinei rinkai.
Siekiant kryptingai rinkti, kaupti ir sisteminti medicinos istoriją, [[1989]] metais buvo įkurtas medicinos istorijos muziejus. Pirmasis jo vedėjas - Aurimas Andriušis. Po [[2002]] metų reorganizacijos muziejus priklauso Visuomenės sveikatos institutui. Muziejaus bibliotekoje saugoma daugiau nei 3000 knygų, viena vertingiausių - prieš 300 m. išleista P. Verheyven medicinos knyga „Corporis humani anatomia“ (''lot. Žmogaus kūno anatomija'').
{{Vilniaus universitetas}}
[[Kategorija:Vilniaus universitetas]]
| |||