Vaistinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 217.117.18.178 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo 194.176.44.95 keitimas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
==Istorija==
Pirmosios vaistinės atsirado VIII–IX a. [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]].
===Lietuvoje===
Rašytiniuose šaltiniuose vaistinės minimos tik nuo XVI a., anksčiau didikus bei kilmingus gyventojus aprūpindavo gydytojai. Pirmoji vaistinė [[Lietuva|Lietuvoje]] įsteigta Aleksandro Bolinskio [[1506]] metais. Kiek vėliau [[Lenkija|Lenkijos]] karalius ir Lietuvos [[kunigaikštis]] [[Žygimantas]] išleido įsakymą apie vaistinių kontrolę - jas turėjo patikrinti medicinos daktarai, kad vaistai būtų gaminami tiksliai pagal receptą. XVI a. pab. Žygimantas taip pat nustatė vaistų kainas ir atleido vaistininkus nuo įvairių mokesčių.
Pirmosiose vaistinėse buvo pardavinėjamos vaistažolės, brangakmeniai, džiovintos gyvūnų dalys, gyvačių nuodai, taukai, užsienietiškos prekės - muilas, vynas, prieskoniai - ir tuo jos priminė viduramžių Europos vaistines.
Norint atidaryti naują vaistinę reikėjo gauti karaliaus ar kito aukšto valdžios atstovo leidimą. Būdavo suteikiamas ir leidimas prekiauti [[Alkoholis|alkoholiu]], kuris labai papildydavo vaistinių iždus, bet [[1764]] metais uždraudus pardavinėti alkoholį vaistinėse, jų pajamas ženkliai smuko.
XIX a. naujų vaistinių steigimą pradėjo kontroliuoti gydymo valdyba. Didėjant reikalavimams vaistinių steigimas sulėtėjo. Vaistinės buvo suskirstytos į kaimo ir normalias. Didesniuose miestuose buvo vaistų parduotuvės, kuriose pardavinėjami patentuoti vaistai ir sanitarijos priemonės.
==Farmacija ir Vaistininkai==
[[Viduramžiai|Viduramžių]] Lietuvos vaistininkai neturėjo aukštojo išsilavinimo, bet buvo atitinkamai paruošiami cechuose. Kandidatas į vaistininkus turėjo keletą metų dirbti visus darbus pas vaistininką kaip mokinys, vėliau keletą metų kaip jo padėjėjas. Baigęs tokius mokslus, važiuodavo pas kitą vaistininką todėl mokslas užtrukdavo. Vaistininkų cechas nuo kitų skyrėsi tuo, kad iš narių buvo reikalaujam mokėti [[Lotynų kalba|lotynų kalbą]] ir nesudarė organizuoto cecho su savais įstatais ir taisyklėmis. Jie rėmėsi nerašytais įstatais ir tradicijomis. Vaistininkai buvo laikomi ne amatininkais, o prekybininkais.
[[Farmacija]] Lietuvoje dėstyti pradėta [[1785]] metais, kai chemijos profesorius J. Sartoris [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|VU Medicinos fakultete]] pradėjo dėstyti farmacijos kursą. [[1810]] metais buvo įsteigta Farmacijos ir Farmakologijos katedra. Vaistininko paruošimas trukdavo 3 metus, labai gerai išlaikę egzaminus gaudavo provizoriaus, prasčiau išlaikę - I arba II klasės vaistinės gizelio laipsnį.
[[Vilniaus medicinos draugija|Vilniaus medicinos draugijoje]] [[1843]] metais buvo įsteigtas farmacijos skyrius.
==Vaistinių tinklai==
| |||