|
[[Vaizdas:Ceramic planter from the Ming Dynasty.jpg|thumb|200px|Glazūruotas keramikinis indas]]
Keramika - kas tai?
{{otheruses}}
'''Glazūra''' – plona, stikliška [[keramika|keraminių]] dirbinių danga.
Glazūra buvo vartojama jau [[Senovės Egipto istorija|senovės Egipte]], [[Asirijos imperija|Asirijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] išlikę ankstyviausi glazūruoti dirbiniai – [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] rūsių keraminės grindų plytelės (XIV a.). Nuo XV a. amatininkai dirbinius puošė vienspalvėmis (žalsvomis, rusvomis, gelsvomis), nuo XVI a. – kelių spalvų glazūromis. XVI a. [[žalia]], [[raudona]], [[gelsva]] glazūra ėmė plisti liaudies [[dailė]]je. XIX a. santūrių spalvų buvo vartojamos keramikos privačiose dirbtuvese.
Keramika, tai degti dirbiniai ir medžiagos, kurios pagrindinė dalis – molis. Tai viena seniausių dailės rūšių, savita taikomosios dailės šakų. Ugnies ir žemės sąlytis. Keramika šiuolaikiniame dailės kontekste tarp kitų meno, dailės rūšių užima gana reikšmingą vietą. Keramika gyvuoja jau dagybę metų mūsų žemėje ir turi labai didelę reikšmę žmogaus vystymosi raidai, kadangi jos pėdsakai aptikti jau prieš 2,5 mln.metų prieš mūsų erą, senąjame akmens amžiuje, paleolite.
[[1931]] m. [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] įsteigus keramikos studiją, imtos vartoti redukcinės (pradininkas Pranas Brazdžius). 5 dešimtmetyje plito žvilganti redukcinė glazūra (ją vartojo Jonas Mikėnas, [[Liudvikas Strolis]], Vaclovas Miknavičius). 6 dešimtmečio pabaigoje išpopuliarėjo matinė glazūra (Aldonos Ličkutės, Juozo Adomanio kūriniai). Šių laikų lietuvių keramikoje vartojamos visų rūšių matinės ir žvilgančios glazūros.
[[Kategorija:Keramika]]
{{Link FA|vi}}
Jau vėlyvąjame paleolite, akmens amžiuje , apie 2,5 mln. m. pr. m. e. Žmonės lipdė molines statulėles kulto reikalams. Neolite (naująjame akmens amžiuje, nuo 10 tūkst. m. pr. m .e.)iš molio pradėta lipdyti indus maistui gaminti ir laikyti. Indai buvo be dekoro, storomis sienelėmis, apvaliais ar smailėjančiais dugnais, o vėliau atsirado ir geometrinis dekoras.
Jau nuo IV tukst. pr. m .e. Egipte, Babilone ir kitose Art. Rytų šalyse naudotas žiedžiamasis ratas. Buvo kuriami įvairaus dydžio ir formų plokščiadugniai puodai, dubenys, ąsočiai. Indų sienelės buvo puošiamos spalvota glazūra, ornamentais, raštais.
Didelę įtaką keramikai turėjo Graikija savo technologijų, terakotos tobulumu, dirbinių įvairumu. Buvo kuriami buitiniai ir dekoratyvinai indai (~20 rūšių), terakotinės ( žemos degimo temperatūros molio spalvos keramika) statulėlės, architektūrinės detalės, čerpės. Indams būdingos grakščios formos, saikingas spalvų dekoras, feljefiniai ornamentai.
Lietuvoje nuo IV tūkst. pr. m. e. buvo vartojami rankomis lipdyti mapai degti molinai puodai. Jų dugnas smialus ar plokščias. Puodų kakleliai buvo puošiami įspausų duobučių ornamentu. Nuo X a. pradėta naudoti žiedžiamasis ratas. Senovėje buvo žiedžiama kojiniu arba rankiniu žiedžiamuoju ratu.
[[be-x-old:Паліва (кераміка)]]
[[cs:Glazura]]
[[da:Keramisk glasur]]
Keramikos rūšys
[[de:Glasur (Keramik)]]
[[en:Ceramic glaze]]
Pagal paskirtį keramika būna statybinė, techninė ir dailioji.
[[et:Glasuur]]
Stataybinė keramika klasifikuojama taip: sienų (molio plytos, tuščiavidurės, lengvos plytos , keramikiniai blokai), stogo (čerpės), apdailos (aplaidos plytos, keramikos fasado plokštės), grindų ir grindinų plytelės, keraminiai vamzdžiai ir t.t.
[[fa:لعاب]]
Techninė keramika klasifikuojama į buitinę, laboratorinę ir kitos paskirties indus. Tai puodynės, ąsočiai, lėkštutės, puodai ir daugybė kikų indų maisti gaminti, laikyti, vartoti.
[[fi:Lasite]]
Dailioji keramika pagal paskirtį sirstoma i buitinę (pelenines, žaislus, įv. indus), dekoratyvinę (vazos, plokstelės, urnos, skulptūrėlės, papuošalai, suvenyrai), architektūrinę ( dekoratyvinų sienų ir grindų plokšteles, dekoratyvines plytas) dailiosios keramikos dirbinia lipdomi rankomis, žiedžiami, liejami, presuojami gipso formose. Puošiami glazūra, ornamentais, figūrinėmis kompozicijomis.
[[fr:Glaçure]]
[[ja:釉薬]]
Šamotas
[[nl:Glazuur (aardewerk)]]
Šamotas – tai 1300 temperatūroje degtas molis, kuris yra neplastiškas.šamotas reikalingas skystam, plastiškam moliui atskiesti. . Į skystą moli dažniausiai dedama 50 – 90 % šamoto. Jis nėra vientisas, tai degto molio gabaliukai. Šamotas sumažina džiūstančio ir degamo gaminio atsparumą ugniai. Šamotas naudojamas dekoratyvinėje keramikoje lipdant skulptūrėles, vazeles, indus.
[[pl:Glazura (budownictwo)]]
[[ru:Глазурь]]
[[simple:Glaze]]
Lipdymas
[[sk:Glazúra (keramika)]]
[[sv:Glasyr (keram)]]
Lipdymo procesas yra gan ilgas, tačiau įdomus. Pirmiausia reikia paruošti žaliavą, gerai išminkyti molį, kad nebūtų per minkštas ar per kietas. Po to galima pradeti lipdyti, formuoti molį rankomis, kočioti, lipdyti iš gabalėlių, molio virvelių ar pasitelkti kitą būdą, ar ornamentuoti dirbinį. Nulipdžius gaminį reikia, kad jis sudžiūtų. Tai trunka maždaug 3-5 dienas, priklausomai nuo gaminio storio, džiuvimo sąlygų. Džiūnant molio dirbinys traukiasi, keičia spalvą - iš rudo pasidaro pilkesnis. Išdžiuvusio molio gaminį vadiname biskvitu. Biskvitas degamas moliui degti pritaikytoje krosnyje, maždaug 1000 – 1300 laipsnių temperatūroje, priklausomai nuo dirbinio.
[[tr:Çini]]
[[uk:Полива]]
[[vi:Men gốm]]
Žiedimas
Žiedimas, kaip ir lipdymas pirmiausia prasideda nuo žalaiavos paruošimo. Reikia gerai išminkyti molį iki norimo minkštumo be to patartina suformuoti molį cilindro formos. paruošus žaliavą prasideda žiedimo procesas. Pirmiausia reikia molį įcentruoti ant žiedžiamojo rato disko, kad žaliava gerai prisitvirtintų , būtų stabili, pačiame disko centre. Įcentravus molį pradedame formuoti dirbinį rankomis. Tai yra sudėtingas darbas, nes nuo kiekvieno rankos judesio pasikeičia žieiamo darbo forma, sienelių storis. Beje formuoti žiesti gaminį galima tik šlapiomis, drėgnomis rankomis, kad žiedžiant darbas gerai slystų, būtų drėgnas. Nužiedus norimos formos gaminį reikia atsargiai jį nuimti nuo žiedžiamojo rato disko. Kitas etapas – džiovinimas. Tačiau ne taip, kaip lipdant, žiestą darbą džiovinti reikia mažiau, tik tiek kad jis pakankamai sukietėtų ir liečiant nekeistų formos. Padžiovinus gaminį reikia jį tekintį, uždėjus jį ant žiedžiamo rato dugnu į viršų, kad galetume apdailinti, užbaigti dirbinio dugną. Nutekinus darbą reikia pabaigti gerai išdžiovinti, o tada jau galime degti krosnyje 1000 – 1300 laipsniu temeparuroje.
Žiedžiamasis ratas
Žiedžiamasis ratas – tai prietaisas keramikos dirbiniamas žiesti. Svarbiausioji darbo dalis apie vertikalią ašį sukamas diskas. Yra du žiedžiamųjų ratų tipai.
Rankinis žiedžiamasis ratas – tai diskas sukamas viena ranka , kita dirbinys formuojamas iš siaurų molio juostelių.
Kojinis žiedžiamasis ratas yra sukamas koja, o dirbinys formuojamas iš vieno molio gabalo rankomis.
Tokie žiedžiamieji ratai buvo naudojami kai dar nebuvo elektros, tačiau dabar diską s*** motoras, o sukimosi greitis reguliuojamas pėdalu.
Glazūra
Glazūra, tai plona, 0,15 – 0,3 mm stikliška, plona keramikinių dirbinų danga.glazūros žaliavos :kvarcas, soda, molis, kreida ir kiti. Spalvota glazūrai gauti pridedama chromo, kobalto, vario, geležies ir kitų medžiagų. Pagal lydimosi temeratūrą glazūra skirstoma į dvi rūšis :sunkialydę ir lengvalydę.
Sunkialydė glazūra lydosi 1100 – 1400 laipsių temperatūroje. Ši glazūra gaminama iš smulkiai sumaltų žaliavų. Ja dengaimi porceliano gaminiai.
Lengvalydė glazūra lydosi 1100 laipsiniu temperaturoje. Ši glazūra gaminama iš sulydytų kalio , natrio, boro, švino ir kitų oksidų maltų su moliu. Tokia glazūra dengiami keramikiniai indai, dekoratyvinės keramikos dirbiniai.
Degti dirbiniai padengiami glazura įvairiais būdais. Tai apliejimas, užtaškimas, tepimas teptuku, purškimas, įmerkimas į glazūrą. Padengimas glazūra priklauso nuo to, ką glazūruoti nori. Mažą dirbinį geriau tepti teptuku, jei glazūruojame keletą vazų viena spalva, galime dirbinius nupurkšti ar įmerkti į glazūrą.
Glazūruotas gaminys degamas 1100 – 12300 laipsniu temperatūroje. Tai priklauso nuo glazūros sudėties. būtina įsidėmėti, kad dirbinio dugnas neglazuruojamas, o degant glazūruotus gaminius negalima jų suglausti, kad besilydanti glazura nesuliptu su kita.
Glazūra keramikos diriniui suteikia spalvingumo, gyvybingumo, darbas tampa atspatesnis dūžiams ir cheminės medžiagoms, kadangi jos negali įsigerti į molį.
Įšvados
Keramika yra labai sena meno, dailės šaka, tačiau dar ir dabar turi labai didelę reikšmę mūsų gyvenime. Jos dirbiniai yra pritaikomi įvairiose srityse, nuo buities iki apdilos, dekoro.kaip meno šaka, keramika turi didelį poveikį šiuoliakinimas meninikams, kurie keramiką pritaikosu kitomis meno formomis, taip išreikšdami save.
|
