Velkiavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Raimys (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Velkiavimas''' – vienas iš seniausių [[Žūklė|žūklės]] būdų. Anksčiau velkiautojai [[Blizgė (žvejyba)|blizgę]] užmesdavo ranka ir išleidę norimą kaproninės virvelės atkarpą, [[Valtis|valties]] pagalba vilkdavo ją paskui. Laisvoji virvelės dalis būdavo suvyniojama ant lanktelio. Kad pajustų kibimą kartais žvejai kaproninę virvelę rišdavo sau prie rankos arba kojos (''nerekomenduojama to daryti!''). Velkiaujant gaudomos tik plėšrios žuvys: [[lydeka|lydekos]], [[starkis|starkiai]], [[šamas|šamai]], [[ešerys|ešeriai]]. Rečiau [[salatis|salačiai]], [[šapalas|šapalai]], [[lašiša|lašišos]], [[margasisMargasis upėtakis|margieji upėtakiai]].
 
==Velkiavimo technika==
Eilutė 7:
Dabartinis velkiavimas, kaip žvejybos būdas, neįmanomas ir be kitų pagalbinių prietaisų. Neretai dėl konstrukcinių dirbtinių masalų ypatybių nepavyksta jų panardinti į norimą gylį, todėl tam naudojami papildomi svareliai. Paprasčiausias būdas - prie trišakio segtuko rišamas pavadėlis, kurio gale tvirtinama blizgė arba [[vobleris]] (kalbininkai jį siūlo vadinti ''blizge su liežuvėliu''). Prie kitos kilpelės rišamas svarelis. Jo svoris parenkamas atsižvelgiant į žūklavietės gylį. Kuo didesnis gylis, tuo sunkesnis svarelis. Ši sistema turi trūkumą – kartais sunku pastebėti atsargesnius žuvies prisilietimus prie masalo.
 
Paskutiniu metu tarp velkiautojų išpopuliarėjo taip vadinama Downriggers"downriggers" sistema. Lietuviškai ją reikėtų vadinti gervės sistema. Prie valties borto tvirtinami laikikliai ant kurių sumontuojama gervė Aukščiau jos – spiningas. Ant gervės valo rišamas svarmuo. Kiek aukščiau jo – pavadėlis su segtuku. Spiningo valas su pasirinktu masalu tvirtinamas prie jo. Žvejojant su gervėmis apie žuvies kibimą praneša ne spiningo linktelėjimas, bet jo išsitiesimas.
 
[[Echolotas]] padeda rasti dugno nelygumus, povandeninius kalnelius, šlaito perkritimus ir t.t. Tas vietas, kur (ypač rudenį) susirenka didžioji dauguma plėšrių žuvų.
Eilutė 17:
Blizgės - užmirštas, tačiau geras dirbtinis masalas. Trūkumas - ne kiekvieno modelio vartiklėmis galima velkiauti norimame gylyje. Panaudojus anksčiau minėtas papildomas sistemas galima sėkmingai jomis gaudyti lydekas, šamus. Rečiau sterkus arba ešerius. Blizges gamina daugelis užsienyje įsikūrusių firmų. Tačiau tinkamas šiam žvejybos būdui galima rasti ir [[Lietuva|Lietuvoje]]. Tokias gamina [[Tauragė|Tauragėje]] įsikūrusi UAB „Zumpė“ ir Ko.
 
Vobleriai - populiariausias ir dažniausiai naudojamas masalas. Seklesniuose ežeruose velkiautojai žvejoja plaukiančiais [http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/jura/lietuviski-vobleriai-skinasi-kelia-i-slove-125666 vobleriais]. Tačiau gilesniuose ežeruose naudojami ir skęstantys. Populiariausi tarp žvejų mėgėjų yra firmos [http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1050&id=202834 „Rapala“] gaminami vobleriai. Lietuvoje velkiavimui tinkamus gamina firmos [http://www.aiseszukle.lt/aise.html "Aisė"] ir "Vivingra".
 
Guminiai masalai. Šiuos masalus velkiautojai vadina sezoniniais. Juo plėšrūnės gaudomos prieš užšąlant telkiniams. Tačiau efektyviai jais velkiauti galima visą sezoną.