Šeša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Atlantas (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 84.231.242.141 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Rolis keitimas)
Eilutė 1:
'''Šeša''' ([[sanskritas|sanskritu]]: शेष, „liekana“) — [[induizmas|induizmo]] mitologijoje tūkstantgalvė gyvatė (slibinas), kuri laiko Žemę ir kuri tarnauja kaip lova [[Višnus|Višnui]], kai jis miega pasauliniame vandenyne pertraukose tarp pasaulio kūrimo aktų.
 
Kiekvienos [[kalpa|kalpos]] pabaigoje Šeša išspjauna iš savo nasrų nuodingąją ugnį, kuri sunaikina Visatą. Pastovus Šešos epitetas — Ananta („begalinis“), ir šiuo simboliu žymi begalybę. Kai kuriuose mituose Šeša laikomas kaip pačio Višnaus emanacijos arba dalis (anša); savo ruožtu, [[Krišna|Krišnos]] brolis [[Balarama]], kuriame iš dalies įsikūnijęs Višnus, yra garbinamas kaip Šešos [[inkarnacija]]. Po Belaramos mirties Šeša paliko jo kūną ir nukeliavo po žeme („[[Mahabharata]]“ I 67; 152; XVI 4, 13 ir kt.).
 
Šeša — gyvačių, arba [[nagas_(induizmas)|nãgų]], gyvenančių požeminiame pasaulyje [[patala]], valdovas. Kiti nagų valdovai ([[Takšaka]], [[Vasuki]]) yra arba jo broliai, arba yra sutapatinami su juo.
 
Mite apie pasaulinio okeano plakimą, dievai su Šešos pagalba išrovė iš žemės [[Mandara|Mandaros]] kalną, kurį panaudojo kaip plaktuvę, apvynioję aplink jį gyvatę Šešą (arba Vasuki), kaip virvę.
 
Šeša vaizduojama su purpuriniais rūbais, su baltu vėriniu aplink kaklą, vienoje rankoje — plugas (Belaramos atributas).
 
Pagal liaudies įsitikinimus žemės drebėjimai sukeliami Šešos žiovavimu.
 
[[Kategorija:Induizmo_būtybės]]
 
[[en:Sesha]]
[[fr:Ananta]]