Perkūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
Didėjant [[audra|audros]] debesiui, jo viduje stiprios oro srovės šokina aukštyn žemyn vandens lašelius bei ledo gabalėlius. Šie susiduria ir trinasi vienas į kitą. [[Trintis]] sukelia jėgą, vadinamą [[elektros krūvis|elektros krūviu]]. Taip [[debesis]] įsielektrina. Debesies viršuje pasiskirsto teigiamas krūvis, o apačioje – neigiamas. Žemės krūvis – teigiamas. Teigiami krūviai pritraukia neigiamus krūvius, ir tada tarp jų peršoka milžiniška elektros kibirkštis – žaibas.
Išlydis gali įvykti debesų viduje arba tarp debesies ir žemės. Žaibas be griaustinio vadinamas [[amalas (žaibas)|amalu]] (tik šviesos blyksnis be garso). Paliekantis debesį ir judantis į žemę – šakotinis žaibas. [[Kamuolinis žaibas]] pasirodo staiga, primena kamuolį ir plaukia oru. Kartais jį galima pamatyti pastatų ir lėktuvų viduje.
Kai debesyje plykstelėja žaibas, jis aplinkui įkaitina orą maždaug iki +30 000 °C. Oras įkaista ir labai sparčiai išsiplečia. Tai sukelia garsų perkūnijos dundėjimą – griaustinį. Griaustinis sugriaudėja kartu su žaibu. Tačiau pirmiau išvystame žaibą, nes šviesa oru sklinda nepalyginamai greičiau už garsą.
| |||