Asmenvardžių adaptavimas lietuvių kalboje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Botas: Taisomi peradresavimai |
red. |
||
Eilutė 1:
'''Adaptuotoji [[asmenvardis|asmenvardžio]] forma''' [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] – tai sulietuvinta asmenvardžio forma, pvz., angl. ''[[James Cook]]'' = liet. ''Džeimsas Kukas''. Sovietmečiu tai buvo pagrindinis asmenvardžių rašymo būdas, po [[1990 m.
Rašymui originalo kalba neretai priskiriama adaptuota [[anglų kalba]]i forma, kartais - [[prancūzų kalba]]i. Taip paprastai rašomi asmenvardžiai tautų, naudojančių nelotyniškus rašmenis - pvz., [[korėjiečiai|korėjiečių]], [[arabai|arabų]] ir kt. [[Diakritiniai ženklai]] rašomi ne visuomet.
Eilutė 5:
Pagal [[VLKK]] nutarimą, asmenvardžių rašyba turi atitikti tikslinę auditoriją: į plačiąją visuomenę ir ypač vaikus orientuotoje literatūroje vartotina adaptuotoji, o mokslinėje ir enciklopedinėje (taigi, ir [[Vikipedija|Vikipedijos]] straipsnių antraštėse) – originalioji asmenvardžio forma. Be to, galima rašyti abidvi formas (vieną iš jų nurodant skliausteliuose).
Pagrindinis adaptuotosios formos privalumas – aiškus tarimas net nežinant užsienio kalbos tarimo taisyklių, lengvesnis nei užsienio kalba tarimas (pvz., ''Dilthey'' = Diltėjus), kaitomos galūnės (nors kai kuriais atvejais ir nekaitomos, pvz., ''[[Michel Platini]]'' = Mišelis Platini). Pagrindinis trūkumas – informacijos užsienio kalba paieška. Antra, yra fiziškai neįmanoma perrašyti viso pasaulio žmonių adaptuotąja asmenvardžio forma. Trečia to pačio žmogaus asmenvardis užrašytas
Adaptuotoji asmenvardžių forma yra pirmenybinė [[kirilica|kirilicą]] vartojančiose kalbose, taip pat [[latvių kalba|latvių kalboje]].
Eilutė 12:
Adaptuota asmenvardžio forma atsirado kartu su lietuviškos raštijos atsiradimu. XIX amžiaus pabaigoje originali ir adaptuota asmenvardžio forma buvo vartojama pramaišiui. Dažnai buvo naudojama stipriai adaptuota forma pridedant lietuviškas priesagas nelietuviams.
Tarpukario Lietuvoje mokslinėje literatūroje buvo sekama vakarų Europos tradicija, t.y. asmenvardžiai buvo rašomi taip kaip originale, pvz., Jungtinės karalystės ministras pirmininkas ''[[Winston Churchill]]'' buvo ir užrašomas Churchill. Vis dėlto, mokiniams skirtoje literatūroje buvo taikoma adaptuota asmenvardžio forma -
Po 1940 m., galutinai po 1944 m., dėl tarybinės okupacijos ryšiai su vakarų Europa nutrūko. Žinios pagrinde pasiekdavo per Maskvą, per [[Rusų kalba|rusų kalbą]]. Rusų kalboje visi ne rusų kalbos asmenvardžiai yra [[transliteracija|transliteruojami]]. Lietuvių šnekamojoje kalboje buvo įprasta prie rusiškų vardų pridėti galūne ''-as''. Tokiu būdu ''Winston Churchill'', rusų kalboje buvo transliteruotas į ''Уинстон Черчилль'', o iš pastarosios dar sykį transliteruotas į lietuvių kalbą kaip ''Vinstonas Čerčilis'' arba net ''Vinstonas Čiurčilis''.
| |||