Asmenvardžių adaptavimas lietuvių kalboje: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
WikiBotas (aptarimas | indėlis)
S Botas: Taisomi peradresavimai
Mykolas (aptarimas | indėlis)
red.
Eilutė 1:
'''Adaptuotoji [[asmenvardis|asmenvardžio]] forma''' [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] – tai sulietuvinta asmenvardžio forma, pvz., angl. ''[[James Cook]]'' = liet. ''Džeimsas Kukas''. Sovietmečiu tai buvo pagrindinis asmenvardžių rašymo būdas, po [[1990 m.|1990]] metų rašyba tapo įvairi – rašoma tiek originalo kalba, tiek ir sulietuvintai.
 
Rašymui originalo kalba neretai priskiriama adaptuota [[anglų kalba]]i forma, kartais - [[prancūzų kalba]]i. Taip paprastai rašomi asmenvardžiai tautų, naudojančių nelotyniškus rašmenis - pvz., [[korėjiečiai|korėjiečių]], [[arabai|arabų]] ir kt. [[Diakritiniai ženklai]] rašomi ne visuomet.
Eilutė 5:
Pagal [[VLKK]] nutarimą, asmenvardžių rašyba turi atitikti tikslinę auditoriją: į plačiąją visuomenę ir ypač vaikus orientuotoje literatūroje vartotina adaptuotoji, o mokslinėje ir enciklopedinėje (taigi, ir [[Vikipedija|Vikipedijos]] straipsnių antraštėse) – originalioji asmenvardžio forma. Be to, galima rašyti abidvi formas (vieną iš jų nurodant skliausteliuose).
 
Pagrindinis adaptuotosios formos privalumas – aiškus tarimas net nežinant užsienio kalbos tarimo taisyklių, lengvesnis nei užsienio kalba tarimas (pvz., ''Dilthey'' = Diltėjus), kaitomos galūnės (nors kai kuriais atvejais ir nekaitomos, pvz., ''[[Michel Platini]]'' = Mišelis Platini). Pagrindinis trūkumas – informacijos užsienio kalba paieška. Antra, yra fiziškai neįmanoma perrašyti viso pasaulio žmonių adaptuotąja asmenvardžio forma. Trečia to pačio žmogaus asmenvardis užrašytas adaptuotajaadaptuotąja forma seniau ir dabar skiriasi, pvz., XX amžiaus pradžioje Lietuvoje populiari lenkų rašytoja ''[[Eliza Orzeszkowa]]'' buvo užrašoma kaip ''Elzė Ožeškienė'', o vėliau kaip ''Eliza Ožeškova''; [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] ''[[Woodrow Wilson]]'' asmenvardis vienur užrašomas kaip ''Vudrou Vilsonas'', kitur kaip ''Vudrovas Vilsonas'', arba ''Vudro Vilsonas''. Ketvirta, adaptuota asmenvardžio forma yra visiškai bevertė juridiniuose dokumentuose, nes sutartys ir kiti oficialūs dokumentai sudaromi pagal įrašus asmens dokumentuose, o ne pagal tarimą. Tai ypač svarbu, nes klaidingai užrašyta asmenvardis gali paversti dokumentą negaliojančiu, be to iškyla problemos sudarant sutartis su užsieniečiais.
 
Adaptuotoji asmenvardžių forma yra pirmenybinė [[kirilica|kirilicą]] vartojančiose kalbose, taip pat [[latvių kalba|latvių kalboje]].
Eilutė 12:
Adaptuota asmenvardžio forma atsirado kartu su lietuviškos raštijos atsiradimu. XIX amžiaus pabaigoje originali ir adaptuota asmenvardžio forma buvo vartojama pramaišiui. Dažnai buvo naudojama stipriai adaptuota forma pridedant lietuviškas priesagas nelietuviams.
Tarpukario Lietuvoje mokslinėje literatūroje buvo sekama vakarų Europos tradicija, t.y. asmenvardžiai buvo rašomi taip kaip originale, pvz., Jungtinės karalystės ministras pirmininkas ''[[Winston Churchill]]'' buvo ir užrašomas Churchill. Vis dėlto, mokiniams skirtoje literatūroje buvo taikoma adaptuota asmenvardžio forma - įtalųitalų renesanso epochos menininkas ''Michelangelo'' buvo užrašomas kaip ''Mykolas Angelas'', o pirmasis JAV prezidentas ''[[George Washington]]'' buvo užrašomas kaip ''Jurgis Vašingtonas''.
 
Po 1940 m., galutinai po 1944 m., dėl tarybinės okupacijos ryšiai su vakarų Europa nutrūko. Žinios pagrinde pasiekdavo per Maskvą, per [[Rusų kalba|rusų kalbą]]. Rusų kalboje visi ne rusų kalbos asmenvardžiai yra [[transliteracija|transliteruojami]]. Lietuvių šnekamojoje kalboje buvo įprasta prie rusiškų vardų pridėti galūne ''-as''. Tokiu būdu ''Winston Churchill'', rusų kalboje buvo transliteruotas į ''Уинстон Черчилль'', o iš pastarosios dar sykį transliteruotas į lietuvių kalbą kaip ''Vinstonas Čerčilis'' arba net ''Vinstonas Čiurčilis''.