Bundas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kovojo prieš šovinizmą, antisemitizmą, žydų teises varžančius įstatymus, vykdė nacionalinio išskirtinumo politiką. XX a. pradžioje, praėjus pogromų bangai, Bundo įtaka žydų bendruomenėje išaugo, kūrėsi savigynos būriai, kurių veiklą koordinavo Bundo veikėjai. Į partiją pradėjo stoti ir pasiturintys žydai, įsikūrė organizacijos Pietų Rusijoje. [[1903]] m. partija turėjo apie 30 000 narių, iš jų apie 5000 Vilniuje.

RSDDP II suvažiavime jie pareikalavo pertvarkyti partiją nacionalinio federalizmo pagrindais. Kai šis prašymas nebuvo patenkintas, išstojo iš RSDDP, bendradarbiavo su sionistine partija Poalei Cion. Leido laikraščius „''Arbeiterštime''“ (Darbininkų laikas, leistas [[1896]] – [[1905]] m.), „''Idišer arbeter''“ (Žydų darbininkas, [[1896]] – [[1904]] m. leistas užsienyje), informacinį lapelį „Последние„''Последние известия“известия''“ (Paskutinės žinios, [[1901]] – [[1906]] m.). [[1904]] m. apie 4500 Bundo veikėjų buvo suimta ir ištremta. Per [[1905]] - [[1907]] m. įvykius laikėsi [[Reformizmas|reformistinių]] pažiūrų, reikalavo priimti [[Konstitucija|Konstituciją]], kuri Rusijos tautoms suteiktų nacionalines teises. [[1906]] m. RSDDP IV suvažiavime po suėmimų ir tremčių nusilpęs Bundas grįžo į šią partiją, nors [[Nacionalinė autonomija|nacionalinės autonomijos]] idėjų neatsisakė.

[[1912]] m. RSDDP galutinai suskilus į [[Bolševikaibolševikai|bolševikus]] ir [[menševikai|menševikus]], liko reformizmo pozicijose. Po [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] rėmė [[Laikinoji vyriausybė|Laikinąją vyriausybę]]. Tuo metu partijoje buvo per 40 000 narių. Partijos lyderiai M. Lyberis ir [[Reinas Rafaelis Abramovičius|R. Abramovičius]] rėmė menševikus. Po bolševikinio spalio perversmo dalis bundininkų emigravo, dalis sukairėjo, ypač [[Ukraina|Ukrainoje]], kur pilietinį karą lydėjo kruvini žydų pogromai. [[1920]] m. balandžio mėn. [[Maskva|Maskvoje]] vykusioje Rusijos Bundo XII konferencijoje buvo atsisakyta opozicijos komunistams, o [[1921]] m. kovo mėn. [[Minskas|Minske]] vykusioje XIII konferencijoje nutarė įsijungti į [[Rusijos komunistų partija|RKP]]. Su tuo nesutinkantys reformistai įkūrė ''Socialdemokratinį bundą'', kurį sunaikino čekistai. Netrukus buvo pradėti persekioti ir į RKP perėję žydai.

Pasitraukusi į vakarus[[Vakarai|Vakarus]] Bundo vadovybė (A. Bliumas, Rafaelis Abramovičius, L. Feineris, B. Goldšteinas, Marekas Edelmanas) [[Paryžius|Paryžiuje]] atkūrė RSDDP veiklą, padėjo karo pabėgėliams. [[1947]] m. [[Briuselis|Briuselyje]] įvyko I pasaulinė Bundo konferencija, surinkusi po daugelį kraštų išsibarsčiusius žydų socialdemokratų likučius.