'''Dovas Zaunius''' vyresnysis (g. [[1845]] m. [[sausio 26]] d. [[Rokaičiai|Rokaičiuose]],m.- [[1921]] m. [[birželio 26]] d. ten pat) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, diplomato [[Dovas Zaunius|Dovo Zauniaus]], bibliografės, spaudos darbuotojos [[Morta Zauniūtė|Mortos Zauniūtės]] ir dar 7 vaikų tėvas.
== Biografija ==
Nuo [[1885]] m. „Birutės“ draugijos narys, [[1887]] – [[1889]] m., [[1892]] – [[1893]] m., [[1898]] – [[1900]] m. ir [[1902]] – [[1903]] m. jos pirmininkas ir bibliotekininkas. Jo namai buvo tapętapo viso krašto kultūros ir politikos židiniu. Per Rokaičius ir [[Pakalnė|Pakalnę]] ėjo uždraustos tuo metu Lietuvoje spaudos lietuviškais rašmenimis keliai, buvo palaikomi lietuvių inteligentijos ryšiai su [[Vakarų Europa]] ir [[JAV]]. Jo namuose [[Jurgis Zauerveinas]] parašė giesmę „Lietuviais esame mes gimę“, kuri tapo Mažosios Lietuvos himnu.
[[1892]] m. vienas iš [[Lietuvių konservatorių partija|Lietuvių konservatorių partijos]] steigėjų, [[1902]] – [[1910]] m. jos pirmininkas. Šios partijos lyderis [[Jonas Smalakys]] atstovavo [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] [[Vokietija|Vokietijos]] [[Reichstagas|Reichstage]].
[[1892]] – [[1900]] m. organizavo kelias peticijas Vokietijos švietimo ministrui dėl mokyklų [[lietuvių kalba]].
[[1900]] – [[1905]] m. žurnalo [[Varpas (žurnalas)|„Varpas“]] iždininkas, globojo ir kitą Mažojoje Lietuvoje leidžiamą lietuvišką spaudą. Priklausė komitetui, rinkusiam medžiagą 1900 m. [[Paryžius|Paryžiaus]] parodai.
