|
Nieka gero nera
[[Image:Chip.jpg|300px|right|]]
'''Elektronika''' - tai mokslo ir technikos šaka, tirianti ir pritaikanti praktikoje elektros krūvininkų ([[elektronas|elektronų]], skylių ir [[jonas (dalelė)|jonų]]) judėjimo reiškinius, vykstančius [[vakuumas|vakuume]], [[dujos|dujose]], ir kietuosiuose kūnuose. Šie reiškiniai taikomi įvairiuose elektroniniuose prietaisuose, ypač [[puslaidininkiai prietaisai|puslaidininkiuose]] ir [[elektrovakuuminiai prietaisai|elektroninėse lempose]]. Elektronika nagrinėje elektroninių prietaisų veikimo teoriją, jų savybes, konstrukciją, technologiją bei šių prietaisų taikymą mokslo ir technikos srityse.
Elektriniai prietaisai [[Elektrinė grandinė|elektrinėje grandinėje]] būna pasyvūs arba aktyvūs ir atlieka tam tikrą funkciją, pvz., [[stiprintuvas|stiprintuvo]], [[lygintuvas|lygintuvo]], [[generatorius|generatoriaus]] ir t.t. [[Elektrinė grandinė|Elektrinės grandinės]] naudojamos įvairiuose aparatuose: [[televizorius|televizoriuose]], skaitmeniniuose matavimo prietaisuose, elektroniniuose kalkiulatoriuose ir pan.
==Skirstymas==
Priklausomai nuo to kur vyksta krūvininkų judėjimas, elektronika skirstoma į ''vakuuminę'', ''puslaidininkinę'', ir ''kvantinę''.
''Vakuuminė elektronika'' nagrinėja ir kuria vakuuminius bei dujinius prietaisus ([[elektrovakuuminiai prietaisai|elektronines lempas]]), taip pat vakuuminius elektroninius prietaisus ([[elektroninis mikroskopas|elektroninius mikroskopus]], elektringųjų daleleių akceleratorius ir kt.).
''Puslaidininkinė elektronika'' nagrinėja ir kuria [[puslaidininkiniai diodai|puslaidininkinius diodus]], [[tranzistorius]], [[integrinė mikroschema|integrines mikroschemas]], [[tiristorius]] ir pan.
''Kvantinė arba molekulinė, elektronika'' tiria materijos kvantinių savybių panaudojimą. Svarbiausi šios elektronikos įrenginiai - [[mazeris|mazeriai]] ir [[lazeris|lazeriai]].
==Istorija==
Elektronikos raida (ją sudaro 3 laikotarpiai) prasidėjo XIX a. II pusėje, kuomet buvo padaryta daug išradimų, pritaikytų elektroniniuose prietaisuose. [[Lempinis diodas|Vakuuminio diodo]] ir [[triodas|lempinio triodo]] išradimas - tai vakuuminės elektronikos, I laikotarpio, pradžia.
Nuo [[XX a]]. II dešimtmečio išiplėtė išrastų prietaisų taikymas: pradėjo vystytis [[telekomunikacija]], [[radiofonija]], [[televizija]], [[radionavigacija]], [[radiolokacija]] ir pan. Kai kurie elektroniniai įrenginiai, pvz., [[lygintuvas|gyvsidabrio lygintuvai]], yra plačiai taikomi [[elektroenergetika|elektroenergetikoje]]. Iš pradžių jie buvo naudojami metalurgijos ir chemijos pramonės ([[aliuminis|aliuminio]], [[varis|vario]], [[magnis|magnio]], [[vandenilis|vandenilio]] ir t.t gamyba), aukštos nuolatinės [[įtampa|įtampos]] elektros energijos perdavimo sistemose [[kintamoji srovė|kintamajai srovei]] lyginti. Elektronikos pasiekimai taikomi moksliniuose tyrimuose, matavimo aparatūroje, ligų diagnostikoje ir terapijoje.
[[1939]]-[[1945]] m. vystosi [[mikrobangė elektronika]] (ji taikoma kariniams tikslams), veikianti didelių [[dažnis|dažnių]] diapazone (daugiau kaip kelių šimtų MHz). Mikrobangės lempos naudojamos radariniuose įrenginiuose. Sparčiai vystosi [[radiotechnika]], [[telemechanika]], [[televaldymas]] (tolimo signalų perdavimo valdymas) ir [[telemetrija]] (tolimas matavimo signalų perdavimas). Vystosi aviacija ir rakrtinė technika (sukuriami savivaldžiai sviediniai - [[V-1]], [[V-2]], o veliau amerikietiški [[JB-2]]). Elektroniniai prietaisai miniatiūrizuojami, jie darosi patikimesni. Diskretiniai elementai, pvz., [[aviacija|aviacijoje]], buvo nepatogūs: dideli ir sunkūs, naudojo didelią galią, brangūs, nelabai patikimi. Pažymėtina, kad elektronikos vystymosi I laikotarpyje elektroninių elementų skaičius kai kuriuose įrenginiuose didėjo kas 10 metų maždaug viena eile arba, trumpai sakant, didėjo kai kurių įrenginių [[elektronizacija]]. Pavyzdžiui, [[telefoninis stiprintuvas]] [[1920]] m. turėjo apytikriai 10 elektroninių elementų, o panašus radijo ryšio įrenginys [[1930]] m. - apie 200 elementų, iš jų - 20 lempų. [[1942]] m. bombonešio [[B-17]] elektroninė aparatūra turėjo maždaug 200 000 elektroninių elementų, o panaši lėktuvo [[B-47]] aparatūra [[1952]] m. turėjo 10 kartų daugiau elementų.
Po [[Antras pasaulinis karas|Antro pasaulinio karo]] elektronika taikoma dar plačiau, kadangi tobulėja [[televizija]] ir pramoninė elektronika.
Vienas didžiausių elektronikos pasiekimų yra [[dvipolis tranzistorius|tranzistorius|dvipolio tranzistoriaus]] išradimas. Prasidėjo elektronikos raidos II laikotarpis - puslaidininkinės elektronikos vystymasis. [[Puslaidininkiniai prietaisai]] maži, lengvi, nedidelė maitinimo [[įtampa]] ir [[galia]], labai patikimi, todėl jie nukonkuravo [[elektrovakuuminiai prietaisai|elektronines lempas]]. Tačiau yra sričių, kur elektroninės lempas pakeisti puslaidininkiais prietaisais netikslinga ir net negalima. Pastaruoju metu naudojamos tik specialios elektroninės lempos - [[elektroninis vamzdis|elektroniniai vamzdžiai]], [[superaukštadažnė lempa|superauštadažnės lempos]], ir didelės galios lempos.
Atsiradus [[tranzistorius|tranzistoriui]], sparčiai ėmė vystytis sudėtinga miniatiūrinė elektroninė aparatūra. Tačiau miniatiūrizacijai, susijusiai su vakuuminių lempų pakeitimu tranzistoriais, trukdė sunkumai, susiję su kosminių įrenginių, karinės aparatūros, didelių valdymo ir kontrolės sistemų, skaičiavimo technikos gamyba ir montažu.
[[1960]] m. buvo pagamintos pirmosios puslaidininkinės [[integrinė mikroschema|integrinės mikroschemos]] (IMS). Prasidėjo mikroelektronikos vystymasis - III raidos laikotarpis, kuris tesiasi iki šiol.
[[1968]] m. [[JAV]] buvo pagaminta daugiau kaip 100 milijonų [[integrinė mikroschema|integrinių mikroschemų]], kurios buvo žymiai pranašesnės, ekonomiškesnės ir patikimesnės. Jų kaina priartėjo prie pavienių [[tranzistorius|tranzistorių]] kainos.
Laikui bėgant didėjo [[integrinė mikroschema|IMS]] integracijos laipsnis. [[1970]] m. pagamintos [[Didelės integrinės mikroschemos (DIS)|didelio integracijos laipsnio integrinės mikroschemos (DIS)]]. DIS turi nuo šimto iki kelių šimtų tukstančių elementų. DIS technologija yra tokia pat, kaip ir [[MOP tranzistorius|MOP tranzistorių]] - planarinė.
Puslaidininkis [[lazeris]] tapo pagrindu sparčiai vystytis kvantinei elektronikai. Plačiai paplitę [[optoelektroniniai elementai]], kurių veikimui naudojamas įvairių [[banga|bangos]] ilgių elektromagnetinis spinduliavimas.
==Svarbiausieji išradimai ir technikos pasiekimai 1859-1978 m.==
{| BORDER="1" CELLPADDING="2" CELLSPACING="0"
|----- BGCOLOR="#efefef"
! Metai
! Išradimas
! Išradėjas
! Šalis
|-----
| [[1859]] || Katodiniai spinduliai || Dž. Plukeris
| [[Vokietija]]
|-----
| [[1883]] || Termoelektrinės emisijos efektas
| [[Tomas Edisonas|T. A. Edisonas]] || [[JAV]]
|-----
| [[1887]] || Fotoelektroninė emisija || G. Hercas
| [[Vokietija]]
|-----
| [[1892]] || [[Fotodiodas]] || J. Elsteris, H. Gaitelis
| [[Vokietija]]
|-----
| [[1896]] || [[Radijo ryšys]] || A. Popovas
| [[Rusija]]
|-----
| [[1897]] || [[Radioaparatūra]] || G. Markonis
| [[Italija]]
|-----
| [[1897]]
| Elektroninės lempos prototipas - [[Brauno lempa]]
| K. F. Braunas || [[Vokietija]]
|-----
| [[1901]] || [[Kristalinis radiodetektorius]]
| K. F. Braunas || [[Vokietija]]
|-----
| [[1904]]
| [[Lempinis diodas]] - paprasčiausia elektroninė lempa su kaitinimo [[katodas|katodu]]
| Dž. A. Flemingas || [[Didžioji Britanija]]
|-----
| [[1906]]
| [[Triodas]] - pirmoji stiprinimo lempa su valdymo [[tinklelis|tinkleliu]]
| L. de Forestas || [[JAV]]
|-----
| [[1920]] || [[Radijo stotis]] || - || [[JAV]]
|-----
| [[1926]] || [[Televizorius]] || Dž. L. Berdas
| [[Didžioji Britanija]]
|-----
| [[1933]] || [[Elektroninis mikroskopas]]
| E. Ruska, M. Knolis || [[Vokietija]]
|-----
| [[1935]] || Radarinė sistema || R. Vatsonas, Dž. Vatas
| [[Didžioji Britanija]]
|-----
| [[1939]]
| [[Televizorius|Spalvotas televizorius]]
| Dž. L. Berdas || [[Didžioji Britanija]]
|-----
| [[1946]] || ESM ([[kompiuteris]]) || Dž. Ekertas
| [[JAV]]
|-----
| [[1948]] || [[Taškinis tranzistorius]]
| Dž. Bardynas, V. H. Bratenas || [[JAV]]
|-----
| [[1949]] || [[Plokštuministranzistorius]]
| V. Šoklis || [[JAV]]
|-----
| [[1954]]
| Silicio tranzistorių serijinės gamybos pradžia
| - || [[JAV]]
|-----
| [[1958]]
| [[Integrinė mikroschema|Mikroschemos]]
| - || [[JAV]]
|-----
| [[1960]] || [[Lazeris]] || T. H. Memonas
| [[JAV]]
|-----
| [[1961]]
| [[Skaitmeninės mikroschemos|Skaitmeninių mikroschemų]] serijinės gamybos pradžia
| - || [[JAV]]
|-----
| [[1962]] || [[MOP tranzistorius]] || -
| [[JAV]]
|-----
| [[1965]]
| [[Analoginės integrinės mikroschemos|Analoginių mikroschemų]] serijinės gamybos pradžia
| - || [[JAV]]
|-----
| [[1971]] || [[Mikroprocesorius]] || Firma "Intel"
| [[JAV]]
|-----
| [[1978]]
| Mikrokompiuterio (16 bitų) serijinės gamybos pradžia
| - || [[JAV]]
|}
[[Category:Elektronika| ]]
[[af:Elektroniese ingenieurswese]]
[[an:Eleutronica]]
[[bg:Електроника]]
[[bn:ইলেকট্রনিক্স]]
[[bs:Elektronika]]
[[ca:Electrònica]]
[[da:Elektronik]]
[[de:Elektronik]]
[[el:Ηλεκτρονική]]
[[en:Electronics]]
[[eo:Elektrotekniko kaj Elektroniko]]
[[es:Electrónica]]
[[et:Elektroonika]]
[[fi:Elektroniikka]]
[[fr:Électronique]]
[[fy:Elektroanika]]
[[gl:Electrónica]]
[[he:אלקטרוניקה]]
[[hr:Elektronika]]
[[hu:Elektronika]]
[[id:Elektronika]]
[[io:Elektroniko]]
[[is:Rafeindatækni]]
[[it:Elettronica]]
[[ja:電子工学]]
[[ko:전자공학]]
[[la:Electronica]]
[[ms:Elektronik]]
[[my:အီလက္ထရ္ဝန္းနစ္]]
[[nds:Elektronik]]
[[nl:Elektronica]]
[[nn:Elektronikk]]
[[no:Elektronikk]]
[[pl:Elektronika]]
[[pt:Eletrônica]]
[[ro:Electronică]]
[[ru:Электроника]]
[[scn:Alittrònica]]
[[simple:Electronics]]
[[sl:Elektronika]]
[[sr:Електроника]]
[[sv:Elektronik]]
[[th:อิเล็กทรอนิกส์]]
[[vi:Điện tử học]]
[[zh:电子学]]
| 