Povilas Matulevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

290 baitų pašalinta ,  prieš 11 metų
red.
(n.)
 
(red.)
'''Povilas Matulevičius''' ([[1846]] – [[1929]]) – [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko krašto]] (dabar [[Lenkija|Lenkijoje]]) [[knygnešys]] ir akmenkalys.
==Biografija==
 
Gimė šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] [[Seinų apskritis|Seinų apskrities]] [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčiaus]] [[Paliūnai|Paliūnų]] [[kaimas|kaime]]. Vedęs persikėkė į [[Kreivėnai|Kreivėnus]].
Pragyventi iš kelių margų ūkio buvo sunku, todėl Povilas ėmėsi uždarbiauti nelengvu amatu - akmenkalystės. Kiekvienas norėjo turėti akmenines girnas susimalti sau truputį miltų , todėl užsakymų netrūko. UžsakovųPamažu ratasatsirado plėtėsioir stambesnių užsakymų. [[Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Punsko bažnyčios]] klebonas užsakė parapijos kapinėms užsakė keturias akmenines šešiabriaunes piramides - po vieną į kiekvieną kampą. Buvo nutašytos tik dvi piramidės, tada užsakymas dėl lėšų stokos nutrūko, bet atsirado kiti. Povilo Matulevičiaus rankomis nukalti akmeniniai laiptai į Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, joje iki šiol tebestovi ir jo sukurti akmeminiai indai švęstamšvestam vandeniui.
 
Norėdamas prisidėti prie lietuviškos spaudos platinimo tapo knygnešiu. Pėsčiomis keliaudavo į [[Tilžė|Tilžę]] ir iš ten parsinešdavo draudžiamos literatūros. Akmentašys Matulevičius keliaudavo po kaimus nešiodamas spaudą ir žandarams įtarimų nesukeldavo. Kas kita buvo nelegaliai einant per sieną. Ne kartą jį vijosi, vieno žygio metu du bendrakeleiviai buvo nušauti. Povilui Matulevičiui arešto pavyko išvengti iki pat Spaudos draudimo įstatymo panaikinimo.
Mintis pagerbti savo garsaus kraštiečio atminimą Kreivėnų kaimo jaunimui, susibūrusiam į ``Sūduvos`` dramos būrelį, kilo po [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]]. Sklypą būsimam paminklui skyrė ūkininkas Petras Venslauskas. Jame turėjo iškilti akmeninis paminklas - vienas iš Povilo Matulevičiaus tašytų šešiakampių piramidžių. Paminklinę metalinę lentą su užrašu ''Liaudies švietėjui Povilui Matulevičiui (1840-1922). Dėkingi tautiečiai. 1956. Kreivėnai``Sūduva``'' paslapčia išliejo Lietuvoje tuometinio [[Kauno technologijos universitetas|KPI]] studentai, o per sieną nelegaliai pergabeno mokytojas Antanas Valinčius. Lenkų administracinė valdžia, sužinojusi apie būsimą paminklą, griebėsi žygių tam sukliudyti. Visgi paminklas atsirado, tik vietoj piramidės buvo panaudotas laukų riedulys (3 m aukščio X 1,5 m pločio) su atminimo lenta ir iškaltais [[Gedimino stulpai|Gedimino stulpais]].
 
Prie paminklo knygnešiui 2005 m. balandžio 30 dieną [[Punsko licėjus|Punsko licėjaus]] moksleiviai pasodino Laisvės ąžuolyną. Vienas ąžuolų skirta popiežiui [[Jonas Paulius II|Jonuo Pauliui II]].
[[Kategorija:Knygnešiai|Matulevičius, Povilas]]
[[Kategorija:Punsko valsčius (Lenkija)|Matulevičius, Povilas ]]
12 883

pakeitimai