Bermontininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
Pirmieji bermontininkai į Latviją atvyko 1919 m. [[gegužės 30]] d. [[Birželio 12]] d. [[Pavelas Bermontas]] su 350 savanorių samdinių įkūrė štabą [[Jelgava|Jelgavoje]]. Čia jį iš karto parėmė tiek generolo R. Golco vadovaujama vokiečių kariuomenė, tiek vietos dvarininkai vokiečiai. Jo kariuomenė sparčiai didėjo ir netrukus turėjo apie 50 000 patyrusių karių, iš jų apie 10 000 buvo [[rusai]], kiti - [[vokiečiai]], ginkluoti 100 patrankų, 400 kulkosvaidžių, 50 minosvaidžių, 120 lėktuvų. Ta proga P. Bermontas pasivadino pulkininku (būdamas vos leitenantu) ir kunigaikščiu, net pavardę pasikeitė, tapo Avalovu – kad būtų solidu ir neliktų jokių vokiškumo pėdsakų. Bermontininkai leido į apyvartą [[pinigai|pinigus]], juos rėmė stambūs Vokietijos pramoninkai.
Iš pradžių P. Bermontui sekėsi manevruoti tarp kelių jėgų: Vokietijos, kuri labiausiai jį rėmė, tikėdamasi su jo pagalba galutinai įsitvirtinti Baltijos kraštuose, baltagvardiečių, kuriems jis žadėjo padėti grįžti į valdžią, sugrąžinti Rusijai reikalingus [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] uostus, Antantės, kurios šalys tarpusavy nesutarė: Prancūzija vis dar tikėjosi, kad atsikurs senoji [[Rusija]], vieninga ir nedaloma, o [[Didžioji Britanija]] jau buvo linkusi pripažinti naujai susikūrusias valstybes – ne tik [[Suomija|Suomiją]] ir [[Lenkija|Lenkiją]], bet ir [[Lietuva|Lietuvą]], [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]].
1919 m. [[liepos 26]] d. bermontininkai pasirodė [[Kuršėnai|Kuršėnuose]], kur pradėjo rekvizuoti butus. Kareiviai plėšė vietos gyventojus ir net planavo karinį perversmą [[Kaunas|Kaune]]. Prieš jų plėšikavimą į kovą pakilo vietos gyventojai, atsirado partizanų būrių. Jų veiksmus koordinavo Laikinasis partizanų štabas [[Šiauliai|Šiauliuose]].
| |||