Florinas (Florencija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: thumb|right|1347 m. Florencijos florinas {{inuse}} '''Florinas''' - auksinė moneta, kaldinta Florencijos respublikoje 1252-... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[File:Fiorino 1347.jpg|thumb|right|1347 m. Florencijos florinas]]
'''Florinas''' - auksinė [[moneta]], kaldinta [[Florencijos respublika|Florencijos respublikoje]] 1252-1523 m., kurios pavidalas ir aukso kiekis praktiškai nesikeitė. Florino monetoje buvo 3,5 g [[auksas|aukso]].
Florencijos florinas (''fiorino d'oro'') buvo pirmoji Europos moneta nuo VII a., kuri buvo kaldinta pakankamai dideliais kiekiais, kad būtų svarbi komercinėje veikloje. Daugelis to meto Florencijos [[bankas|bankų]] buvo tarptautiniai, turintys savo skyrius daugelyje Europos šalių, todėl florinas netrukus tapo pagrindine prekybine moneta, naudota didiesiems mokėjimams ir pakeitusia iki tol naudotą [[sidabras|sidabrą]].
XIV a. apie 150 šalių ir savivaldų ėmė kaldinti savas florinų kopijas. Viena svarbiausių florino tipo monetų tapo Vengrijos forintas, kadangi Vengrijos karalystė buvo daugiausia aukso iškasanti Europos valstybė. Kol į Europą XVI ir XVII a. nepaplūdo [[Naujasis Pasaulis|Naujojo Pasaulio]] auksas, pagrindiniu aukso šaltiniu buvo [[Afrika]].
Florencijos florinai išsiskyrė savo išvaizda - vienoje pusėje pavaizduotas miesto simbolis [[heraldinė lelija]], kitoje - [[Jonas Krikštytojas]] su [[ašutinė|ašutine]].
<br>Kitų šalių florinų išvaizda buvo kitokia - buvo pakeisti užrašai, o vėliau heraldinę leliją pakeitė kitokie heraldiniai simboliai, dažnai primenantys [[Šv. Marija|Šv. Mariją]].
[[File:Florin 1352.jpg|thumb|right|1352 m. Anglijos karaliaus Edvardo III prancūziškose valdose kaldintas florinas]]
Jonas Krikštytojas kitų šalių florinuose buvo keičiamas į kitas figūras. Vengrijos forintuose Joną Krikštytoją pakeitė Šv. Ladislavas (XI a. Vengrijos karalius, šventasis Vengrijos globėjas), laikantis [[Kovos kirvis|kovos kirvį]] (vietoj [[skipetras|skipetro]], kurį laikė Jonas Krikštytojas).
Pradėjus kaldinti florinus, florino vertė 1252 m. buvo lygi vienai lirai. Aukso kiekis florine nekito, o kitų monetų vertė krito. 1500 m. florinas jau buvo lygus 7 Florencijos liroms. Lygiai taip pat svyravo kitų šalių piniginių vienetų vertė, todėl florinas išlaikė tarptautinių mokėjimų priemonės statusą.
XIV a. pabaigoje keliose vokiečių valstybėse kaldinti florinai, kurių aukso kiekis buvo mažesnis, imti vadinti ''Rheingulden'', kurį plačiai naudojo Vokietijos žemėse. XV a. reinguldenus perėmė ir [[Šventoji Romos imperija]], kur juos ėmė vadinti ''Reichsgulden''.
[[Kategorija:Monetos]]
| |||
