Elfai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 13:
==Elfai Tolkino kūryboje==
[[Tolkinas|Dž.R.R. Tolkinas]] knygose „[[Hobitas]]“, „[[Žiedų valdovas]]“, „[[Silmarillion]]“ ir kt. aprašė kitokius elfus. Jis manė, kad mažučiai elfai ir [[Fėja|fėjos]], „gyvenantys“ britų salose ir kitur, yra ankstesnių mitologinių personažų „versijos“. Savo kūryboje Tolkinas elfus vaizdavo kaip išminties ir grožio įsikūnijimus, dažniausiai geltonplaukius, išvaizda panašius į žmones, tik lieknesnius, aukštesnius, grakštesnius, smailiomis ausimis, puikiai valdančius lanką. Kaip rašoma minėtose knygose, didžiuma [[Viduržemis|Viduržemės]], kur vyksta „Hobito“, „Žiedų valdovo“ ir dalis „Silmarillion“ veiksmo, elfų po „Silmarillion“ ir „Žiedų valdove“ aprašytų įvykių iškeliavo į Vakarus, o likę išblėso, pavargę nuo savo nemirtingumo, – būtent todėl vėliau gyvenę žmonės juos pasakojo matę kaip mažus permatomus žmogeliukus. Elfai kaip išmintinga ir išskirtinai graži padermė dažnai vaizduojama ''fantasy'' literatūroje bei [[Vaidmenų žaidimas|vaidmenų žaidimuose]].
== Airių elfai ==
Airijos Sidhe, fėjos ir elfai, tebeturėdami persiškų giminaičių bruožus, puikiai išreiškia airių prigimtį. Jie mėgsta muziką, šokius ir išdaigas. Nenori, kad kas kištųsi į jų papročius ir pramogas. Turi išvystytą teisingumo jausmą ir mėgsta malonius žodžius. Visos nuošalios vietos jų apgyvendintos. Kartais jie kaprizingi kaip vaikai ir keršija, jei kas trukdo jiems, žiūri, kaip jie šukuoja ilgus gelsvus plaukus saulės atokaitoje, šoka miškuose ar plaukioja ežeruose. Visų, kas prisiartina per arti ar pernelyg smalsauja gamtos paslaptimis, laukia mirties bausmė. Meilikaujant jie vadinami "geraisiais žmogeliukais", kaip ir graikai vadino piktąsias Eumenides. Jų balsai girdimi kalnų aide, o purpurinės ir aukso spalvos figūros pamatomos kalnų rūke, jie šnabždasi tarp kvepiančių gudobelės šakų, rudens lapų skraidymas yra mažųjų elfų šėlsmas, miežiai banguoja virš jų praskrendant elfų karaliui su svita. Jie šoka be garso ir jų žingsniai tokie lengvi, kad rasa tik suvirpa, bet nenukrenta. Jų muzika tyli ir maloni, kaip dievo Pano prie upės. Jie maitinasi tik žiedų nektaru, tačiau jų rūmuose mirtingiesiems siūlomos prabangios puotos, tik bėda tiems, kurie pabandys paragauti jų maisto - jie mirs.
Sidhe su pavydu žiūri į mažus vaikus ir juos grobia, kai tik gali. Laikoma, kad Sidhe ir mirtingosios kūdikis užaus stiprus ir galingas, tačiau piktos ir pavojingos prigimties. Dar tikima, kad kas 7 m. elfai privalo atvesti aukas Blogajam - ir, kad apsaugotų savo rasę, pagrobia žmonių merginas, kurias pristato Tamsos valdovui.
== Škotų elfai ==
Škotų elfai mažai panašūs į airių. Pvz., airių leprechaun ir leavnin sidhe yra iš galų, maloniausios ir tautos. Tuo tarpu škotų elfai yra iš piktų, buvusių Kaledonijos gyventojų. Tad reikia tikėtis, kad jie yra kenkiančios ir velniškos, kaip barbariškos ir kraujo trokštančios tautos produktas. Romėnai sakė apie ją: "Plėšikavimą, žudynes ir smurtą jie vadina klaidinančiu vyriausybės vardu, ir kur jie padaro dykynę, ten vadina ramybe."
== Vikingų elfai ==
Tose negausiose srityse, kur dominavo vikingai, elfai kartais vadinami troliais. Galų kalboje jie įvardinami kaip "Daoine Sidhe", "Ramybės žmogeliukai". Kai kur Škotijoje pavadinami "Guid Nichbouris", "Geraisiais kaimynais".
== Elfų ir fėjų galimybės ==
Elfai ir fėjos gali viską. Kartais nuniokoja javus, gali pabėgti su vyro žmona (tiesiog prie vyro akių!) Pasakoja, kad jie ir jos klasta ir apgaule išvilioja aukas iš namų,o "Fėjų karalienė" labiausiai tame įgudusi. Hebrides ir Shetland salose sakoma, kad elfai gali nukeliauti ilgus atstumus ieškodamos patinkančio žmogaus. Jos plaukia iš salos į salą besižvalgydamos tinkamo vaikino ar merginos. Juos pastebėję, dažniausiai pavirsta ruoniais. Jie ilgai gali stebėti pakrantę, dainuoti kerinčias dainas, siekdami, kad auka prieitų prie vandens. Tada je paleidžia daiktą, kuris gali patraukti aukos dėmesį. Ir kai šios įžengia į vandenį, yra įtraukiamos po vandeniu ir daugiau nieko neatsimena iki tol, kol pabunda pasakų šalyje. Visuotinai tikima, kad iš elfų ir žmonių sąjungos negimsta vaikai, tačiau, iš kitos pusės, MacCodrum giminės klanas yra kilęs iš ruonių. Škotijoje žinomos ir undinės. Atrodo, kad jos labiausiai mėgsta pasirodyti šiaurinėje pakrantėje - kartais sėdinčios ant akmens ar besiilsinčios paplūdimyje, šukuojančios savo ilgus ir nuostabius plaukus. Pas galus žinomos kaip "Maighdean Chuain", meilužių ieško tarp narsuolių, kurį apipila įvairiais brangakmeniais, auksu ir sidabru. Tačiau yra pavojus, kad jį įsitrauks po bangomis, kur laikys kaliniu, sukaustytą ilgomis aukso grandinėmis. Žvejai, pagavę undines tinklais, visada jas paleidžia.
== Prietarai ==
• Su išvirkščiais drabužiais galite matyti kiaurai elfų kerų. Tai leidžia ir tepalas, pagamintas iš Šv.Jono žolės ar keturlapis dobiliukas sutrintas ant akių vokų.
• Šuo su žiedais aplink akis gali matyti elfus, Jei žiūrėsite tarp jo ausų, pamatysite ir jūs. Visos katės juos mato.
• Apie juos visada sakykite malonius žodžius, nesvarbu, ką jie daro. Jie visada išgirsta.
{{Skandinavų mitologija}}
| |||