Surdegio Dievo Motinos ikona: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{tvarkyti}}
Pagal padavimą Surdegyje 1530 m. rugpjūčio 15 d. virš šalia šios cerkvės tryškusio šaltinio apsireiškusi Dievo Motina. Surdegio Dievo Motinos ikona 1885 m. buvo Šventosios Dvasios nužengimo prie apaštalų soboro cerkvėje, Viešpaties vartų (vidurinių ikonostaso durų) kairiojoje pusėje po raižytu baldakimu su karūna viršuje. Ikona buvo nutapyta ant 1,5 x 1 aršinų lentos. Ikonos aptaisai iš 84 prabos sidabro ir aukso, su tokiu pat vainiku, su emaliu ir akmenimis sveriančiu devynis svarus ir penkis latus. Karūnoje buvo aštuoni vidutinio dydžio violetinės spalvos ir šeši žalios spalvos akmenys. Jos kraštai ir spinduliai iš smulkių baltų strazų. Ant Dievo Motinos kaktos – žvaigždė iš smulkių baltų strazų, o viduryje – stambus žalias akmuo. Kita tokia pati žvaigždė buvo ant dešiniojo peties. Ikonos apačioje ant balto emalio buvo užrašyta: „Pod tvoju milostj pribiegajiem Bogorodišče Dievo“. Toliau buvo kitas užrašas, kuris skelbė, kad šie aptaisai padaryti kilmingo garbės piliečio Aleksandro Michailovo Neronovo 1885 metais. Ant ikonos buvo auksinis kryžius ir dvidešimt iš sidabro padarytų pakabukų, kurie vaizdavo atskiras žmogaus kūno dalis: akis, kojas, rankas ir pan. Tai buvo žmonių, kuriuos išgydė Dievo Motina nuo sunkių ligų, dovanos.
Išlikęs XVII amžiaus padavimas, apibūdinantis vietos stačiatikių ir kaimynystėje buvusio Troškūnų bernardinų vienuolyno santykius. Bernardinai norėjo pagrobti stebuklingąją Dievo Motinos ikoną – ją bandė išgabenti į Troškūnus, bet ją benešant į bažnyčią Dievo Motinos veido atvaizdas išnykęs, o pagrobėjams sutraukę žandikaulius. Bernardinai po kiek laiko iškilminga eisena paveikslą grąžinę Surdegiui. Jį lydėję įvairūs stebuklai. Vienas netikintysis, nepagarbiai atsiliepęs apie paveikslą, tuoj pat pakvaišo ir jį teko sukaustyti grandinėmis. Akloji elgeta praregėjusi. Buvę ir kitų stebuklų – pagijo keletas ligonių. 1915 m. rugpjūčio 3 d. Kauno vyskupas Eleuterijus Surdegio Dievo Motinos ikoną evakuavo į Rusijos gilumą
Panevėžio Marijos progimnazijos direktorė, visuomenės veikėja Lidija Omeljanovič–Falejeva vienoje iš Jaroslavlio parapijos cerkvių aptiko Surdegio ikoną. Ji išsirūpinusi ją grąžinti į Lietuvą. Tai įvykę 1921 m. gegužės 24 dieną. Kadangi Surdegio cerkvė buvo atiduota katalikams, ikona 1930 m. atsidūrė Panevėžio Kristaus Prisikėlimo cerkvėje (ji buvo pastatyta 1892 m.). Nuo tada kiekvieną sekmadienį po liturgijos vykdavo pamaldos, o vakare būdavo atliekamas akatistas. Kasmet pagal tradiciją rugpjūčio 15 dieną būdavo aukojamos iškilmingos mišios, o ikona nešama apie cerkvę.
XX amžiaus 3-ojo dešimtmečio spaudoje buvo rašoma, kad Surdegio Dievo Motinos ikona traukiniu buvo vežiojama po Lietuvą ir kad visur ją pasitikdavo bei išlydėdavo didžiulės procesijos.
1936 m. Kaune pašventinus Apreiškimo soborą ikona pusei metų – nuo lapkričio iki balandžio – būdavo atvežama į Kauną.
1941 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ikona buvo Kaune. Karo metu jos į Panevėžį nebevežiojo. 1956 m. buvo nuspręsta ikoną visam laikui palikti Kaune. Kad Panevėžio stačiatikiai nesijaustų nuskriausti padaryta ikonos kopija
Pskovo (Rusija) Šv. Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Nevskio šventykloje yra dar viena Surdegio Dievo Motinos ikona. Cerkvė buvo įsteigta 1908 m. 1924 m. ji buvo paversta kareivių klubu, nuo 1947 metų šiame raudonų plytų pastate veikė karininkų namai. Tikintiesiems pastatas buvo grąžintas tik 1992 m. Internete galima pasižiūrėti ir kaip atrodo Surdegio Dievo Motinos
Internete jau galima aptikti ir naujai nutapytų Surdegio Dievo Motinos ikonų. Viena iš jų parduodama garsiajame tarptautiniame Jacksono aukcione.
| |||