Vižainis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vižainis''' (arba '''Vižainys''', '''Vyžainys''', '''Vyžainiai'''; {{pl|Wiżajny}}) – gyvenvietėlietuviškas [[Palenkės vaivkaimas]]adijoje (šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]]), [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Suvalkų apskritis|Suvalkų apskrityje]], [[Vižainio valsčius|Vižainio valsčiuje]]. pasienyje su [[Lietuva]], 35 km nuo [[Suvalkai|Suvalkų]]; [[Vižainio valsčius|valsčiaus]] centras. 1 tūkst. gyventojų (2002). Stovi paminklas [[Jėzus|Jėzui]]. Iki XX a. pradžios priklausė [[Lietuva]]i.

[[Vaizdas:Wiz.jezus.jpg|thumb|[[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] statula VižainyseVižainyje]]

Kaimas išsidėstęs prie kelio DK651 [[Seinai]]-[[ŠipliškėsŠipliškė]]-VižainysVižainis-[[Žydkiemis]]-[[Geldapė]], 18 km į šiaurės vakarus nuo Šipliškių prie [[Vižainių ežeras|Vižainių ežero]], Vakarų Suvalkijos ežeryne. Įsikūręs žemumoje, todėl, kaip pasakoja vietiniai gyventojai, kai Suvalkijoje jau sirpdavo [[vyšnia|vyšnios]], Vižainyse dar būdavo [[sniegas|sniego]] iki kelių. [[1978]]-[[1979]] m. žiemą [[temperatūra]] krito iki -40°C, o pusnys prie kelių siekė daugiau, kaip 2 m.

Apylinkėse dar [[VI a.|VI]]-[[XI a.]] gyveno [[jotvingiai]]. [[XIV a.]] prie kelio iš [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] į Seinus stovėjo [[karčiama]], kurią [[1409]] m. apylinkėse sumedžiojęs [[tauras|taurą]], Lietuvos didysis kunigaikštis ir [[Lenkijos karalius]] [[Jogaila]] pavadinęs „Stumbrine“. Vėliau greta įsikūręs kaimas dėl [[vėžys|vėžių]] gausybės pramintas Vėžainimis. Pirmą kartą šis pavadinimas užfiksuotas [[1549]] m., kai [[karalienė Bona]] kaimą valdyti perdavė rusų [[bajoras|bajorui]] Petrui Lysui. Netrukus kaime buvo įkurta seniūnija. Kaimui išsiplėtus, 1570 m. jis gavo miesto teises. [[1606]] m. miestas turėjo 7 gatves: Pavištyčio, Kubilių, Vištyčio, Seinų, Simno, Virbalio, Palenkės ir bažnyčios skersgatvį. Ant kalnelio stovėjo parapijos bažnyčia. Miestelis apėmė 76 [[valakas|valakus]] žemės. [[1642]] m. buvo 200 [[dūmas|ūkių]], kuriuose gyveno 1200 žmonių. [[1655]]-[[1660]] m. miestą nusiaubė [[švedai]], kilo gaisrai, miestelįjį teko kelis kartus atstatyti. Po [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] kilo [[cholera|choleros]] epidemija. [[1659]] m. karalius [[Jonas Kazimieras Vaza]] atnaujino bažnyčią, prie kurios buvo įsteigta ligoninė ir prieglauda., o [[1661]] m. įsteigta mokykla. [[1663]] m. [[gegužės 11]] d. karalius [[Jonas Sobieskis]], siekdamas sustiprinti VižainiųVižainio reikšmę, nors ir nesuteikdamas papildomų privilegijų patvirtino miesto teises patvirtino. [[1792]] m. [[vasario 4]] d. karalius [[Stanislovas Augustas]], [[ATR seimas|Abiejų Tautų Respublikos seimui]] pripažinus miesto teises, VižainimsVižainiui suteikė herbą – nekarūnuotą baltą erelį raudoname lauke, apjuostą auksine juosta. Privilegija leido turėti [[rotušė|rotušę]], bettik jai pastatyti nebuvo lėšų.

[[1808]] m. mieste gyveno 731 [[katalikas]] ir 511 [[žydai|žydų]]. [[1867]] m. 205 namuose gyveno 2262 miestelėnai, iš jų 1172 žydai, 977 [[evangelikai]], 613 katalikų. [[1845]] m. parengtas naujas miesto planas, įrengta nauja turgavietė, tačiau tai nepadėjo nuolat pasienyje likdavusio miesto plėtrai. Galiausiai [[1870]] m. VižainysVižainis neteko miesto teisių. [[1907]] m. vėl įsteigta mokykla su [[biblioteka]] ir skaitykla. Tačiau gyventojų skaičius nuolat mažėjo. 1921 m. VižainyseVižainyje buvo 1396 gyventojai, daugiausia užsiėmę žemės ūkiu. [[1935]] m. [[gegužės 31]] d. kilo valstiečių maištas. [[1939]] m. susikūrė vietinių vokiečių militaristinė organizacija ''Selbstschutz''. [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais buvo sunaikinti miestelio žydai. [[1944]] m. [[spalio 23]] d. VižainisVižainį užėmė [[Raudonoji armija]], jiejis vėl atiteko Lenkijai.