Džingulis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 3:
'''Džingulis''' – tradicinis lietuvių liaudies ritminis [[muzikos intrumentas]], priskiriamas [[Mušamieji instrumentai|mušamiesiems]] [[idiofonas|idiofonams]]. Tradiciškai tai – vestuvių kvieslio lazda, išpuošta varpeliais ir gėlių vainikais, kuria ritmingai stuksint į grindis ar lubas, siekiama atkreipti visų dėmėsį. Šiandien džingulis naudojamas kaip ritminis muzikos instrumentas [[Valstybinis dainų ir šokių ansamblis Lietuva|Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje "Lietuva"]] ir kituose muzikiniuose liaudies kolektyvuose.
Instrumento pavadinimas įvairiose [[Lietuva|Lietuvos]] vietovėse skiriasi: ''džingulis'' ([[Pasvalys]]; [[Panevėžio raj.]]; [[Ramygala]]), ''kvieslė'' ([[Vilkaviškis]]; [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų raj.]]; [[Pakuonis]]), ''kvietka'' ([[Jurbarkas]]), ''maršelga'' ([[Šakiai]]).
==Konstrukcija==
Eilutė 13:
Džingulis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[XIX amžius|XIX a. pab.]] Įvairiose [[Lietuvos]] vietovėse jis buvo naudojamas pagal skirtingus papročius: [[Priekulė|Priekulės]] apylinkėse kvieslys, įėjęs į namus, lazda suduodavo į lubų balkį; [[Suvalkija|Suvalkijoje]] džinguliu buvo raginama nešti marčiai dovanų, o [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]], belsdamas šiuo instrumentu, kvieslys vadovavo ir šokiams; [[Seredžius|Seredžiaus]] apylinkėse ([[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko raj.]]) džinguliu buvo skelbiami marčios keliami pietūs, pranešama, kada marti dalins dovanas, kviečiama ragauti svočios pyrago ir t.t.
Kaimo muzikantai trenkdami džingulį į grindis apatiniu galu, pritardavo kitiems instrumentams.
==Šaltiniai==
|